Tema: Re: Keletas ilgesnių
Autorius: lomzig@work
Data: 2010-10-25 08:36:59
nu su ragais ir rževskiu tai pramušė :)
+++

"bertas" <bertas@freemail.lt> wrote in message 
news:i9uig3$on1$1@trimpas.omnitel.net...
> Tėti, tuoj pas mus ateis vienas vaikinas ir mes eisim su juo i kiną.
> - Ne, tegul jis pirmiau pas mane užeina, pabendrausim.
> Ateina vaikinas. Tėvas:
> - Na, pasakokite, iš kur jūs gausite pajamų, kad galėtumėt išlaikyt mano 
> dukrą?
> - Aš - būsimasis juristas.
> - Gerai, o jūs taupus?
> - O taip, aš be reikalo pinigų nešvaistau!
> - Gerai, jus šiandien neisit su mano dukra i kiną. Štai jums apelsinas. 
> Eikite namo, o rytoj papasakosite, ką su juo padarėt.
> Parėjo vaikinas namo. Na, apelsinas kaip apelsinas. Ėmė ir suvalgė jį. 
> Kitą dieną vėl pasirodo. Tėvas:
> - Na, jaunuoli, koks apelsino likimas?
> - Koks, koks... Suvalgiau aš jį.
> - Tai blogai! Žiūrėkite: imame apelsiną, padaliname jį į dvi dalis. Iš 
> vienos išspaudžiame sultis pusryčiams, o kitą supjaustome į salotas. 
> Likusia odele galima panaudoti vietoj peleninės, o kitos pusės odelę 
> susmulkinti, kad sugertu tabako kvapą. Aišku? Štai jums dešrelė. Įrodykite 
> ką sugebate.
> Ateina jaunuolis kitą dieną:
> - Žiūrėkit, pirmiausiai aš gražiai išėmiau dešrelę iš celofaninio 
> apvalkalo. Iš pusės padariau mėsos rutuliukus užkandai, kitą pusę sumaliau 
> į kotletus. Iš dviejų aliumininių vielelių ir virvutės, padariau pakabuką 
> ant kaklo jūsų dukrai vietoj deimantų vėrinio, kurį ruošiausi jai 
> padovanot. Iš celofaninio apvalkalo, padariau prezervatyvą, su kurio tik 
> ką pamylėjau jūsų dukrą. Štai ir jis, ir beje - Jums grietinėlė rytinei 
> kavai.
>
>
> Važiuoja traukiniu moteris ir vyras. Na, moteris užsinori... Ji ima 
> dažytis, pudruotis, o vyriokui vienodai rodo - jis sau laikraštį skaito. 
> Tada ji ištaria:
> - Och, nuobodu kaip...
> Vyras pažiūri į ją... ir davė jai taip pat paskaityti laikraštį. Ji 
> pavartė, pasuko, metė ir ėmė po truputį vyrui užuominas mėtyti. O jam tas 
> pats - tik laikraštį skaito. Ji ėmė tipo savo daiktuose raustis - tai 
> atsistos, tai pasilenks, tai pasisuks - nė velnio - jis skaito laikraštį. 
> Moteriai trūko kantrybė, nuplėšė nuo savęs baltinėlius ir sako:
> - Žmogau, aš jūsų noriu!
> Vyrukas kruopščiai lanksto laikraštį ir burba:
> - Ką gi, geriau pusvalandį pakentėti, nei dvi valandas bandyt įkalbėt.
>
>
>
> Vyksta pamoka. Mokytoja klausia mokinių, kas kaip praleido vasarą. 
> Pakelia ranką Onutė ir sako:
> – Mano mama prostitutė, tai uždirbo pinigų ir mes skridome į Kanarų salas, 
> buvo labai faina.
> Pakelia ranką Antanukas ir pasakoja:
> – Mano tėtis policininkas, tai pasidarė pinigo ir mes skridome į Havajus, 
> buvo neįtikėtina.
> O Petriukas sėdi toks nuliūdęs, mokytoja jo ir klausia:
> – Na, Petriuk, kaip tu praleidai atostogas, kur buvot pailsėt?
> Petriukas atsako:
> – Mano tėvas fūristas, jei ne tos prostitutės ir mentai, tai ir mes būtume 
> skridę kur nors pailsėt!!!
>
>
> Kol vyras išvykęs, žmona pagimdo negriuką. Ką daryti? Draugė jai pataria 
> nusisamdyti negrę žindyvę ir vyrui pasiteisinti, kad kūdikis patamsėjo nuo 
> negrės pieno. Vyras patiki tuo ir labai susisieloja. Kai apie tai 
> pasiguodžia savo tėvui, šis sako:
> - Žinai, kai tu gimei, mama taip pat neturėjo pieno. Mes tave girdėme 
> karvės pienu. Bet kaip keista - ragai tau išaugo tik po 20 metų.
>
>
>
> Vyresnis žmogelis ateina į aukštos kokybės parduotuvę, prieina prie labai 
> jaunos ir gražios pardavėjos ir sako:
> - Laba diena, norėčiau savo žmonai Kalėdų proga nupirkti pirštines, bet 
> neatsimenu jos dydžio.
> - Jokių problemų - atsako pardavėja - Prašom palyginti mano ranka su jos.
> Tuo metu jinai paduoda vyrui savo plaštaką. Jisai ilgai laiko, žiūri ir 
> pagalvojęs sako:
> - Aš dar norėjau jai nupirkti liemenėlę ir kelnaites.
>
> Senelis Anupras, sulaukęs 80 metų buvo pats populiariausias vyras tarp 
> miestelio moterų. Jaunos gražios moterys šniūrais pas jį lankėsi. Vietinis 
> jaunimas nieko nesuprasdamas gūžčiojo pečiais. Grupė jaunuolių kartą 
> nutarė išsiaiškinti šią paslaptį. Nusipirko butelį ir nukako pas senolį. 
> Kai butelį išgėrė, pats drąsiausias paklausė:
> - Dėde Anuprai, kaip čia yra, kad jūs tokio garbaus amžiaus ir toks 
> populiarus tarp moterų?
> - Nežinau, - šelmiškai nusišypsojo Anupras ir liežuviu nusilaižė 
> antakį....
>
> Kontoroje įsidarbino nauja darbuotoja, turinti nerealiai didelius papus. 
> Po to kontoros darbas ėmė eiti kaip papuola: vyrai žiūri tik į naują 
> darbuotoją, moterys tik ją teaptarinėja... Po kiek laiko, pamatęs, kad 
> reikalai blogi, naująją darbuotoją išsikvietė direktorius:
> - Žinote, man labai gaila, bet manau, kad teks jus atleisti...
> - Bet kodėl? Pasakykite atvirai, gal problema lengvai išsprendžiama?
> - Bijau, kad ne. Problema tame, kad jūs turite labai didelę krūtinę.
> Mergina, tai išgirdusi, nusišypso ir taria:
> - Jei tik tiek, tai mes tai pataisysim dabar pat!
> Ji pasikelia megztinį, išsitraukia prikabinamą krūtinę ir išmeta ją į 
> šiukšlių dėžę. Paskui klausia:
> - Ar viskas dabar gerai?
> - Taip, - liūdnai atsako direktorius, - galite eiti...
> Mergina išeina. O direktorius ilgai, ilgai žiūri į šiukšlinę, paskui 
> išsitraukia iš burnos dirbtinius dantis, meta juos į tą pačią šiukšliadėžę 
> ir taria:
> - Kandžiokit, juk taip norėjot!
>
>
> Poručikas Rževskis iš užpakalio prieina prie merginos ir pareiškia:
> - Oi, panele, ar galima su jumis susipažinti, aš jums tokį anekdotą 
> papasakosiu, kad jums nuo juoko papai nukris!
> Mergina, apšalusi nuo tokio įžūlumo, atsisuka. Poručikas pratęsia:
> - Oi, aš matau, kad tą anekdotą kažkas jums jau papasakojo!
>
> Mokytoja klausia mokinių, kokių rūšių būna pinigai.
> Vienas atsako - popieriniai, kitas - metaliniai.
> Petriukas pakelia ranką.
> - Kokių dar rūšių būna, Petriuk? - klausia mokytoja.
> - Mediniai!
> - Kaip tai mediniai? - stebisi mokytoja.
> - O va taip - kodėl tada mama sakė, kad už keturis pagalius kailinius 
> nusipirko ?
>
>
>
> Nėščia žmona jau kelius mėnesius neįleidžia vyrą į savo lovą. Mato kaip 
> jam sunku ir sako:
> - Brangusis, nesikankink taip, paimk 50 litų ir nueik pas kaimynę iš antro 
> aukšto.
> Vyras taip ir padarė. Grįžta po 3 minučių.
> - Ką jau? Taip greitai?-klausia žmona.
> - Ne, kaimynė užprašė 100 litų.
> - Kokia kalė! Kai ji laukėsi, aš iš jos vyro tik po 50 imdavau.
>
> Na, savo namuose vaikinas užsiima meile. Staiga atsidaro durys ir 
> suvirsta visa šeima. Ką kas galvoja:
> Mergina: “Na, šakės, maniškiams pasakys, į mokyklą praneš…”
> Vaikinas: “Šakės… vėl visą vakarą mazgus knis ir Tešlagalvio neleis 
> žiūrėti…”
> Senelė: “Matai, kas daros, – tuoj ir rūkyti pradės…”
> Tėvas: “Koks jau suaugęs… Gal naują mašiną nupirkti…”
> Mama: “Na kaip ji guli, – berniukui juk nepatogu…”
>
>
> Naujametinis balius darbe. Daug šampano. Šokiai prieblandoje. Jis ir ji 
> atsargiai pasišalina nuo visų ir nueina į kitą kabinetą, jis ją nurengia, 
> paguldo ant stalo.....
> - Ak, Jonai, - ilgesingai atsiduso ji, - tu dar niekada taip aistringai 
> nemylėjai manęs kaip šiandien! Tikriausiai todėl, kad mes įžengiam į naują 
> amžių??
> - Ne, - atsako jis, - tikriausiai todėl, kad aš ne Jonas..
>
>
> Jaunas katalikų kunigas atlieka išpažintį:
> - Tėve, nusidėjau su viena parapijiete...
> - Ar tik ne su Petraitiene?
> - Negaliu to sakyti, tai būtų negarbinga...
> - Tai gal su Kulgaudyte?
> - Na, negaliu to pasakyti, išpažįstu savo nuodėmes...
> - Tai gal su Andriejauskiene?
> - Tikrai negaliu to sakyti...
> - Na, tiek jau to. Sukalbėsi trisdešimt sveikų Marijų ir tris savaites 
> nelaikysi mišių.
> Taigi, išeina jaunasis kunigėlis iš bažnyčios po išpažinties, ir susitinka 
> draugą.
> - Na, kaip? Kuo baigėsi?- klausia jis kunigėlio.
> - Geriau negu tikėjaus: gavau tris savaites atostogų ir tris naujus 
> adresus!
>
> Du šuniukai susitinka: Sargis ir Margis. O Margis toks nelaimingas, kaip 
> sumuštas visas. Sargis ir klausia:
> - Kas tokio atsitiko, toks nuskriaustas atrodai?
> - Na, vakar visą naktį laksčiau gatvėmis, gatvių žibintus žymėjau..
> - Ir?
> - Vienas žibintas turėjo prastą elektros izoliaciją...
>
> Sugalvojo du nauji rusai nuvykti į taigą pamedžioti briedžių. Pasisamdė 
> sraigtasparnį su pilotu, šis juos nuskraidino į vietą, ir, palikdamas 
> įspėjo, kad daugiau dviejų briedžių nešautų- sraigtasparnis nepaveš... 
> Grįžęs pamatė nušautus keturis briedžius ir susinervino:
> - Sakiau, kad daugiau dviejų neimsiu, o jūs vis tiek savo.. bla bla bla...
> Rusai:
> - Nu, tu nesinervink, bachūras, pernai pilotas irgi nenorėjo keturių 
> imti,bambėjo, bet mes jam gerai pamokėjom, ir jis sutiko... nebijok, 
> nenuskriausim ir tavęs... - žodžiu, įkalbėjo.
> Sraigtasparnis pakilo su įgula ir keturiais briedžiais, paskrido apie porą
> minučių... ir nukrito. Vienas naujas rusas po valandos atgauna sąmonę ir 
> klausia kito:
> - Bratka, kur mes?
> Kitas:
> - Man atrodo, bus kokie 200 metrų nuo tos vietos, kur pernai joblinomės...
>
>
>
> Čiapajevas su Petka pastebėjo jūroje povandeninį laivą. Čiapajevas liepia 
> Petkai:
> - nerk, sužinok kieno.
> Petka išneria - kitaicų.
> - kodėl?
> - ant jo kinietiški hieroglifai
> - kvailys tu Petka, dabar ant visų laivų hieroglifai.
> Petka vėl neria, išneria - laivas anglų, paklausiau, anglų kalba girdisi.
> - kvailys Petka, dabar anglų kalba tarptautinė, visi ja šneka. Petka vėl 
> neria, išneria ir praneša - laivas čiukčių.
> - kodėl?
> - aš pabeldžiau, jie ir atidarė.
>
>
> Chuliganai vėlai vakare susistabdo pagėrusį vyruką:
> - Ei, trauk pinigus, viską, ką turi kišenėse.
> Vyrukas įkiša ranką į kišenę ir išsitraukia pistoletą:
> - Gult!
> Chuliganai, greitai įvertinę situaciją, sugula. O vyrukas tęsia:
> - Gerai, o dabar plauksite paskui mane.
> Chuliganai pradeda šliaužti paskui svirduliuojantį vyruką, vaizduodami, 
> kad plaukia... Taip prašliaužia keliasdešimt metrų ir gerokai nusibrozdina 
> pilvus. Galų gale vienas iš chuliganų neiškenčia:
> - Ei, vyruk, klausyk...
> - Ką?
> - Neversk mūsų šliaužti, čia gi asfaltas!
> - Tylėk, nes nardyti priversiu!
>
>
>
>
> Grybauja žmogelis miške. Ant rankos pintinaitė pilna grybų. Žmogelis 
> švilpiniuoja, dainuoja. Staiga žiūri - baravykas, toks nemenkas, tikras 
> gražuolis. Žmogelis prišoko, pasilenkė imt ir tik dirst pro tarpkojį - į 
> jį armėnas ateina ir savo "įrankį" ranka prilaiko. Išsigando žmogelis, 
> metė pintinę ir pasileido bėgti. O armėnas iš paskos. Lekia žmogelis 
> neatsigrįždamas, o priešais kupstas, toks dyyydelis. Opa, peršoko 
> žmogelis, o armėnas opa, šoko, užkliuvo, pardribo, atsikėlė ir toliau 
> vejasi. O ten pasirodo ne kupsto, o meškino būta. Atsistojo meškinas ir 
> vejasi armėną. O žmogelis bėga, bėga, tik žiūri - priešais trobelė. Na jis 
> ir įlėkė į tą trobelę, o armėnas jam iš paskos, o šiam įkandin ir 
> meškinas. Trobelėj pasigirdo bildesys, riksmai, keiksmai, riaumojimas... 
> Ir išbėga iš trobelės žmogelis už subinės susiėmęs. Paskui jį armėnas už 
> subinės susiėmęs. O paskui šį - meškinas už subinės susiėmęs ir klaikiai 
> riaumodamas. Meškinui pavymui iš trobelės išeina gruzinas ir sušunka:
> - O tu, su kailiniais dar ateik. Man patiko...
>
> Viskas prasidėjo taip gražiai. Dirbau savo mėgiamą darbą. Visiems labai 
> patiko mano piešinukai ir užrašai. Klientai buvo patenkinti ir vargo 
> neregėjau. Drakonus, japoniškus hieroglifus (iš kinų restorano meniu), 
> erelius ir įmantriausius ornamentus galėjau štampuoti užsimerkęs. Žodžiu, 
> gyvenimas buvo gražus ir gyventi buvo smagu.
> O dabar, va, sėdžiu ir rašau priešmirtinį laišką. Ir viskas per vieną 
> korektūros klaidą. Paprasčiau sakant, parašiau ne tą raidę. O buvo taip.
> Atėjo ta "bandūra" pas mane iš karto po pietų. Toks mulas, dviejų metrų 
> aukščio ir beveik tiek pat pločio. Pamačiau aš jį ir iš karto supratau, 
> kad reikės jam kokio nors erelio arba išsišiepusio drakono. Tokie klientai 
> man patinka. Didelių pretenzijų meninėms vertybėms neturi, o pinigų duoda 
> negailėdami.
> —  Gal norėsit pažiūrėti katalogą? — pasiteiravau aš ir ištiesiau tokiam 
> vyrui labiausiai tinkančių pačių kiečiausių padarų albumą.
> — Man šitų visų nestumk, o klausyk čia, — pasakė jis taip, kad ir numiręs 
> tikriausiai pradėtų klausyti. Iš baimės, kad dar kartą nemirtų.
> —  Man reikia va tokio "prikolo", — tęsė klientas, lėtai gestikuliuodamas 
> savo rankytėm, kurios tik šiek tiek buvo storesnės už mano kojytes. — 
> Žodžiu, viršuj parašyta JIE MANE... paskui nupieši tokį ožį ir šunį su 
> policijos kepurėm, o apačioj — ...GAUDYS AMŽINAI. Supratai, kame visas 
> bajeris? Tegul visi mato, kad jie manęs nepaims nie-ka-da. Padarysi viską 
> čiki, skolingi neliksim.
> Darbelis, kaip suprantat, tikrai nesudėtingas. Užsirašiau tą jo „genialų“ 
> tekstą ir užmečiau ant popieriaus piešinuko eskizą. Rankelę buvau atmušęs, 
> todėl ta "spinta su antresolėm" liko labai patenkintas. Neskubėda¬mas 
> ėmiausi darbo. Piešinukas buvo nesudėtin¬gas, tai dirbau beveik 
> automa¬tiškai, pagalvodamas apie viso¬kius smagumus, kuriuos galėsiu sau 
> leisti, kai klientas "neliks skolingas".
> Netrukus viskas buvo baigta. Servetėle atsargiai džiovinau kliento 
> užsakymą. Viršuj puslankiu gražus užrašas JIE MANE..., paskui
> ožys ir šuo su policininkų kepurėm, o apačioj vėl puslankiu kiek didesnėm 
> raidėm ...GAIDYS AMŽINAI. Aš irgi iš pradžių nepatikėjau tuo, ką pamačiau. 
> Tą tekstą ant lapuko pasirašiau rašytinėmis raidėmis, ir žodyje gaudys 
> raidė u išėjo kiek trumpesniu antru pagaliuku. Labai panaši į i. O kadangi 
> rašiau negalvodamas paraidžiui, tai... Tikriausiai mano klientui tokie 
> pasiteisinimai neatrodytų labai įtikinami. Ir pataisyti nieko negalima. Ir 
> užima per mažai vietos, kad galime būtų iš jos padaryti U. O juk ant 
> tatuiruotės raidės nebenutrinsi, ar ne?
> Dar kartą pažiūrėjęs į tą galingą vyruką, aiškiai supratau, kad sakyti 
> jam, jog tai linksmas pokštas geriau neverta. Nors dabar tai jau tas pats, 
> ką besakysi. Todėl nusprendžiau, jeigu jau palikti šią ašarų pakalnę, tai 
> su muziką. Skubiai, kol tas „bandūra“ nesuskiemenavo užrašo iki galo, 
> pridengiau jį sterilia servetėle, užklijavau ir pasakiau, kad viską 
> nusiimti galima bus kitą dieną, kai viskas užgis. O be to galiu pasiūlyti 
> dar vieną labai kietą tatuiruotę ant nugaros visai už dyką. Akcija mano 
> dirbtuvėse tokia. Vyrukas sutiko.
> Tai va, dabar, kaip matot, sėdžiu, maukiu romą iš butelio ir rašau savo 
> atsisveikinimo laišką Nugara didelė, galėsiu atsisveikinti su visais.
> O tu, mielas skaitytojau, kol dar gali, išmok rašyti gražiai ir be klaidų. 
> Čia paskutinis tatuiruočių meistro linkėjimas tau.
>
> GERBIAMAS KALEDŲ SENELI!
> Tu tikriausiai nepratęs gauti laiškučio po Kalėdų — gruodžio 27-ąją. 
> Tačiau aš norėčiau išsiaiškinti kai kuriuos tarp mūsų kilusius 
> nesusipratimus. Dar rudens pradžioje aš parašiau tau gražų laišką su 
> piešinukais, kuriame labai mandagiai paprašiau, kad man padovanotum kompą, 
> dviratį arba povandeninį laivą. Net ir su mūsų pašto tempais tu tikrai 
> turėjai gauti šį laiškelį laiku.
> Visus metus aš mokiausi kaip išprotėjęs. Buvau geriausias mokinys ne tik 
> klasėje bei mokykloje, bet, ko gero, ir visame mūsų mieste. Gavau visus 
> dešimtukus, kiek tik įmanoma. Garbės žodis, niekas per tuos metus nesielgė 
> su savo tėvais. kaimynais, artimaisiais ir draugais maloniau ir mandagiau 
> už mane. Nebuvo nė vieno darbo, kurio nebūčiau atlikęs, kieno nors 
> paprašytas. Neliko nė vieno gero poelgio, kurio nebūčiau padaręs. Netgi 
> savo kišenpinigius paaukojau labdarai vaikų namams.
> 0 tu, šikniau barzdotas, ką už tai man padovanojai?! Kažkokias idiotiškas 
> kojines, kvailą barškutį ir gaidišką kepurę! Ką tu sau galvoji, debile 
> neraliuotas, visą šitą šlamštą kraudamas po mano eglute?!!! Negana to, 
> tarsi pasityčiodamas iš viso mano įdėto triūso, tu, senas pirdaliau, 
> prikrauni tam prietrankai, dvejetukininkui ir chuliganui Petriukui iš 
> kaimyninės laiptinės tokią krūvą geriausių dovanų, kad pro duris netilpo, 
> kai norėjo pasigirti ir parodyti!!!
> Kitąmet, gaidy varveklyni, net negalvok kišti pro mano langą savo 
> smirdančios subinės, nes taip į ją įspirsiu, kad lėksi snukiu ant asfalto. 
> Ir tavo stipenas elnius išvaikysiu su petardom. Galėsi, pilvūze, pėsčias 
> vilktis į savo pribezdėtą skylę Šiaures ašigalyje.
> Dabar tu suprasi, koks blogas ir bjaurus aš galiu buti! Išgirsi apie mane 
> net savo Šlykščioj Laplandijoj. Ir tavo mylimas banditas Petriukas 
> pasirodys prieš mane tikras angeliukas. Sukišk geriau
> tas dovanas savo elniams į užpakalį, o taip pat savo elfams ir 
> snieguolėms, senas besmegeni. Aš ant tavęs š... ir tapšnojau! Bl... 
> na......
>
> VISADA TAVO JONUKAS.
>
> keletas is IRC (kai kur N-18)
>
>
> Kai už nugaros lieka pora šimtų kilometrų susigrūdus įkaitusioje 
> mašinoje, kai pagaliau baigiasi derybos su močiute dėl kambario 
> priplėkusioje palėpėje, kai šiaip taip surandi vieta, kur pasikloti ant 
> smėlio užtiesalą, tai taip jau gera būna atsigulti prie gintarinės 
> Baltijos, kad net tingisi kvėpuoti. Ypač patogiai įsitaisė mūsų kompanijos 
> siela Pauliukas. Taip mes jį vadinom, kai jis girdėjo, o nuėjęs kur nors 
> toliau Pauliukas stebuklingai virsdavo Banginiu. Toks vardas labiau 
> atitikdavo jo išvaizdą.
> Taigi Pauliukas-Banginis sėkmingai įveikė visas kliūtis pakeliui į pajūrį 
> ir dabar palaimingai šnarpštė. Jo netrikdė nei vis užkliūnantys ir smėliu 
> apibarstantys praeiviai, nei garsūs riksmai: "Šaltas alus! Karšti 
> čeburekai! Ištižę ledai!!!".
> Dabar pajūryje tai ne vienintelės pramogos. Europėjame sparčiai. Todėl, 
> kai mūsų dušimtakilograminis Pauliukas pagaliau nusnaudė ir atsisėdęs vis 
> ilgiau žvilgsniu nulydėdavo jūroje ant vandens motociklų lakstančius 
> vyrukus, visi sulaikėme kvėpavimą. Nejaugi surizikuos?!! Svarbiausia, jo 
> neišbaidyti! Pagaliau nutaikęs tinkamą momentą (mes visi gulėjom ant pilvo 
> ir visai į jį nežiūrėjom) Pauliukas atsikėlė ir nulingavo prie vandens 
> motociklus nuomojančio vyruko.
> Reikėjo matyti su kokiu ilgesiu akyse tas vyrukas stebėjo, kaip Banginis 
> (jis jau buvo pakankamai toli nuo mūsų, kad galėtume jj taip vadinti) 
> matavosi jo motociklus. Joks japonas, gaminęs tuos Kavasakius, negalėjo 
> net įsivaizduoti, kad ant jų kada nors ropšis banginis. Ir dar ne šiaip 
> koks, o su antsvoriu!
> Kavasakis paniro iki pat rankenos. Pagaliau nuomotojas pamate kažką tokio, 
> kas turėjo išlaikyti net ir Pauliuką. Prie kranto prisišvartavo dvivietis 
> Honda. Pauliukas gal ir būtų atsisakęs savo sumanymo, bet jau buvo per 
> vėlu. Mes visi stovėjome išsirikiavę pakrantėje ir draugiškai šypsojomės 
> Ypač Džastina. Jau prieš ją Pauliukas (mes priartėjome ir dabar galiojo 
> tas vardas) tikrai nebegalėto trauktis.
> Honda tikrai atlaikė. Pauliuką pasodino ant galinės sėdynės, nes sėdėdamas 
> ant priekines, jis pilvuku uždengė visą vandens motociklo prietaisų 
> skydelį ir vairą. Čia iškilo šiokių tokių nesklandumų su gelbėjimo 
> liemene, be kurios negalima paleisti klientų į jūrą. Pati didžiausia iš jų 
> apjuosdavo tik Pauliuko ranką žemiau alkūnės, o kur jau ten pridengti tą 
> galingą krūtinę. Pagaliau buvo sugalvota taip, užmovė jam tas liemenes ant 
> rankų, kaip kokias rankoves. Pauliukas jas vis patraukdavo aukštyn, nes 
> jos vis smukdavo.
> Pagaliau nuskambėjo trumpas instruktažas: "Va, raktas, jis pririštas prie 
> virveles, virvelę pririšam prie rankos. Jei nukrisi, virvutė ištrauks 
> raktą, ir motoras užges."
> Pauliukas išdidžiai linktelėjo mums galva ir spustelėjo gazą. Matyt, iki 
> pat galo. Motoras sukaukė visais savo 12 tūkstančių apsukų. Motociklas 
> šovė į priekį. Banginis irgi, bet netoli. Jis tekštelėjo į vandenį, bet 
> motociklo vairo nepaleido! Vandenį purškiantis motoras akimirksniu 
> pripumpavo į Banginio glaudes kokias dvi tonas vandens.
> Gumelė, aišku, neišlaikė. Kai jūra nustojo putoti, vandens paviršiuje 
> plaukiojo kažkas tokio, primenančio kareivišką dešimties vietų palapinę.
> Kol Banginis suprato, kad reikia paleisti vairą, jį nunešė į jūrą kokius 
> šimtą metrų. Atsikratęs tokio balasto, motociklas Honda su palengvėjimu 
> šovė Į priekį, tvirtai pasiryžęs per kokią valandą emigruoti į Švediją, 
> kad daugiau nepatirtų tokių išbandymų. Pasirodo, betaisydamas smunkančias 
> gelbėjimo liemenes, Banginis sugebėjo nusirišti virvutę nuo raktelio!
> Motociklų nuomotojas ant kranto paskaitė gana ilgą paskaitą apie 
> keiksmažodžius, susidedančią daugiausiai iš pavyzdžių įvairiomis kalbomis. 
> Mūsų Banginukas tuo metu linksmai šypsojosi ir mojo mums už plūdurų iš 
> jūros tolių. Nieko, tuoj jis pajus, kad liko be glaudžių... 0 motociklas, 
> matyt, persigalvojo dėl emigracijos, nes pasuko vairą ir pradėjo suktis 
> ratu.
> Gelbėti Banginio išlėkė kateris, kuris ant didelio pripučiamo banano tampė 
> poilsiautojus, (kelti į jį mūsų draugelio niekaip nepavyko, todėl partempė 
> jį įsikabinusį į tą bananą.
> Tuo metu ant kranto atsirado naujas atrakcionas. Išsirikiavo daug norinčių 
> nusifotografuoti Banginio glaudėse dviese ir net trise iš karto. Reikėjo 
> gi kaip nors surinkti lėšų nuostoliams padengti!
> Kai Bang., tai yra, Pauliukas grįžo prie savo vietos, mes vėl visi 
> gulėjome ant pilvų ir žiūrėjome visai į kitą pusę. Visi kaip vienas, 
> tvirtai įsikandę užtiesalų kraštus. Pabandyk, kad gudrus, kitaip 
> susilaikyti nesijuokęs. 0 juoktis, patikėkit, buvo tikrai nepatartina. 
> Labai kenkė sveikatai.
> Pauliukas tylomis atsigulė ir netrukus jau šnarpštė pasitrūbindamas. 
> Užmigo, žodžiu. Pavargo, tikriausiai, nuo įspūdžių gausos. Mes atsargiai, 
> kad nepažadintumėm, išdėliojom ant jo pilvo (toje pusėje, kurios iš 
> Pauliuko galvos be veidrodžio nesimato) su degtukais IŠKOČIOSIU ANT 
> ASFALTO ir palikome jį degintis. Nubėgome pasimaudyti ir išsijuokti, kol 
> neužspringome nuo tokio susilaikymo.
> Po dviejų dienų Pauliukas kažkaip labai ilgesingai ėmė žvilgsniu lydėti tą 
> pripučiamą bananą, kurį tampė kateris...
>
>
>
> [23:51] <Cosmodiskas> o man patinka dabar univeroj gauni uzduoty ir nixuje 
> nesupranti.
> [23:51] <Cosmodiskas> bet kuo cia gali patikti joa?
> [23:51] <DimizZz> :D
> [23:51] <Cosmodiskas> vat tuo kad
> [23:51] <Cosmodiskas> mokykloje vienas nixuje nesuprasdavai
> [23:51] <Cosmodiskas> o cia visi nixuje nesupranta
>
> [22:14] <KatyTE_^> lia
> [22:14] <Mazhasai> jo
> [22:14] <KatyTE_^> kiek tau?
> [22:14] <Mazhasai> man paimk pora svyturio :)
>
>
> 17:24| (@Kaukole_) kai as i mokykla ejau, tu dar po stalu sliauziojai
> 17:24| (@Kaukole_) ir i kelnias darei
> 17:24| (@Pawka) o dabar mes vienam kurse
> 17:24| (@Pawka) :-)))
>
>
> (11:21:39) (@Xxxxxx) krv bajeris buvo
> (11:21:40) (@Xxxxxx) parein sms, tipo raso taip "Sveikiname, jus lamejote 
> Bites loterijoje telefona "Nokia 9300"
> (11:21:40) (@Xxxxxx) as jiem rasau 'durniau, pamirsai liept papildymo 
> kodus atsiust'
> (11:21:40) (@Xxxxxx) parein atsakymas 'blet'
>
> [21:34] <@Richie> Jeigu dabar islinkciau i Tavo lovyte.Svelniai ikasciau i 
> ausyte.Buciuociau kakla.Slinkciau zemyn krutine.Zemyn pilvuku.Zemyn...Kaip 
> manai,kuo visa tai baigtusi?
> [21:35] <@laiceps> ateitu bratans ir galva nutrauktu
> [21:35] <@Richie> :DDDDDDDDDD
> [21:35] <@Richie> tas gers
> [21:36] <@laiceps> ner dabar jos as valdau pc
>
>
> <saukstas`> kurvsa
> <saukstas`> piderastai moksleiviai
> <saukstas`> eina naxui
> <saukstas`> pize primeskit - sedziu prie teliko, valgau. girdziu kazkas uz 
> duru brazda. ple priselinu ir paziuriu per akute - 3 bahurai su kaukem, 
> pas viena galinej kisenej pistoletas. biski patildau tv, klausau ka 
> sneka - "paskambinsiu i duris, bukit is sonu, kai isgirsit, kad priejo, 
> spirkit. uzkisat burna ieinat uzdarot duris ir klausiat kur rakteliais
> <saukstas`> PYZE
> <saukstas`> ple greit pasiemiau pati didziausia peili
> <saukstas`> atsistojau pats is duru sono, laukiu.
> <saukstas`> kurva laukiu
> <saukstas`> laukiu
> <saukstas`> brazdu kaip nezinau kas kad jau pultu
> <saukstas`> plet girdziu tyla ten
> <saukstas`> pasiziuriu isidrasines pro akute
> <saukstas`> o ten ciuvai jau 4 (ketvirtas su kamera)
> <saukstas`> issigande ziuri i mane
> <saukstas`> o kaimynas penktas pro duris islindes irgi akis ispletes
> <saukstas`> pasirodo filmuoja kazka
> <saukstas`> PYDERASTAI PLE buciau dar papjoves
> <paganas> ;DDDD
> <paganas> pzdc
> <paganas> ;))))
> <Arnoldino> :DDDD
> <Dogg> ;]
>
>
> [16:19] <MaRkO_2005> svw,gal zinai kaip naudotis skype?
> [16:20] <notoober> o ko ten nemokti?
> [16:20] <MaRkO_2005> tai ten tik skambint galima?
> [16:20] <notoober> ir rasyt
> [16:21] <notoober> isabndyk visas knopkes
> [16:22] <MaRkO_2005> o tai tinka bet koks intikaas?
> [16:22] <MaRkO_2005> ne per telefono linija?
> [16:23] <notoober> ner skirtumo
> [16:23] <MaRkO_2005> ir kalbet reikia i mikrofona?
> [16:24] <notoober> tai ne i uzpakali
> [16:25] <notoober> kagi daugiau..
> [16:25] <MaRkO_2005> tai neina ,paspaudziu call suenku savo nr +370....... 
> ir neina
> [16:25] <notoober> nu tu durnas :)
> [16:25] <MaRkO_2005> ?
> [16:25] <notoober> tu ka galvojai kad i mobilu cia skambinti galima?
> [16:26] <notoober> :)))
> [16:26] <MaRkO_2005> o tai i paprasta?
> [16:26] <notoober> :DDD
>
>
> [20:31] <polariz> blecha griztu siand namo po pamoku
> [20:31] <polariz> viskas normalei ,einu virtuven
> [20:32] <polariz> ziuriu bratkis mazas guli ant grindu atsijunges
> [20:32] <polariz> o ant stalo bonka vodzios stovi
> [20:33] <polariz> pz issigandau galvojau nu nachui greitaja kviest motinai 
> skambint
> [20:33] <polariz> ble gyvate zvengt pradejo, pasiprikolino ;D
> [20:34] <polariz> nu nachui strioko ivare, ciuvakui 12metu ;]
>
>
> <woodis_havina> pz vakar prikolas buvo
> <woodis_havina> vaziuojam vakar su tevuku
> <woodis_havina> tevas is kiemo issukineja
> <woodis_havina> ten nepaziurejo kazkaip atgal
> <woodis_havina> bac i masina pyle
> <woodis_havina> mum tai krc nestipriai o tam tai lempa sukule
> <saul1uz> :):)
> <woodis_havina> jetta 3 krc
> <woodis_havina> nu galvojam blet viskas reikes moket dabar
> <woodis_havina> kurva islipa senis kazkos, raudonas visas
> <woodis_havina> pachas jau is tolo jaucias
> <woodis_havina> duoda 200 sako neturiu daugiau ,nepykit, is vestuviu 
> griztu
> <woodis_havina> ple poto su tevu zvengem
> <woodis_havina> vaziavom i makdonalda atsvest
>
>
>
> B.