Nes tai blogiau už marą… Pamiršite apie išeigines. Ir ši užmarštis niekuomet nesibaigs. Jūs niekuomet neatsipalaiduosite. Jūsų laukia rytiniai ir vakariniai pasivaikščiojimai. Kiaurus metus ir net sausio 1-osios rytą. Nebeliks jokių komandiruočių ir atostogų. Gyvenimas taps tik dviem užsiėmimais: pasivaikščioti ir paėsti. Pasivaikščioti. Paėsti. Pasivaikščioti. Paėsti. Pasivaikščioti. Paėsti. Pasivaikščioti. Paėsti. Be to, pasivaikščiojimai pagal nutylėjimą turėtų būti ilgi ir visaverčiai, įdomūs ir budrūs, su privalomu energingu apylinkių tyrinėjimu, ieškant tokių objektų kaip žmonės, šunys, vaikai, katės, šnarenantys paketai ir atidaryti liukai. Reakciją išlavinsite, o žmonių ir šunų (ypač pudelių) - pradėsite nekęsti. Šalčio taip pat nekęsite. Kaip ir karščio. Nekalbant jau apie lietų ir šlapdribą. Visas kalendorius slinks pro jūsų akis. „Žurnalas apie gamtą" bus pasiruošęs už didelius pinigus nupirkti Jūsų gamtinius stebėjimus. „Caritas" už dar didesnius pinigus dar labiau bus pasiruošęs nupirkti Jūsų pasivaikčiojimų rūbus - striukeles ir batelius. Ir kvailas kepuraites! Išmoksite guosti save, kad bent jau šilta ir vėjas ausyse neūžia, o tamsoje vis tiek nieko nesimato. Pamiršite apie vakarėlius, klubus, naktinius lėbavimus ir miegą iki pietų. Dabar kur kas svarbiau ne kokį konjaką pirkti, o kelintą valandą Jūsų šuo paskutinį kartą myžiojo. Ir jei tas laikas peržengia kritinę dvylikos valandų ribą - tuomet Jūsų neišgelbės net charakiri. Nes grauš sąžinė. O ir šiaip girtų mes nemėgstam. Ir nuo tabako dūmų čiaudėjam ir gailiom akutėm žiūrim. O nuo pasiūlymo „eiti šalin" atsisakome tyliai, tačiau kategoriškai. Maždaug - „geriau jau aš čia pasėdėsiu." O jei valgyt staiga užsinorėsit? Pasiruoškite naujiems košmarams. Pats baisiausias iš jų - susapnuojate, jog baigėsi maistas. Nors Jūs iš esmės tik vakar nupirkote penkiolikakilograminį maišą to prakeikto pedigree ir užtempėte jį ant nuosavo sprando į penktą aukštą. Be lifto. O jis staiga baigėsi… Išmoksite gaudytis įvairiausiuose maisto papilduose ir vitaminuose, neklausyti tų, kurie prieštarauja Jūsų pasirinktam maitinimo metodui; išmoksite prognozuoti, jog nuo pieno šuo suviduriuos, nuo kiaušinių suks pilvą, o duonos kriaukšlė + kibiras ėdalo + pora dėžučių konservų yra pats tas vakarienei. Išmoksite sukišti termometrą šuneliui į subinę, stebėti kaip ir kuo jis tuštinasi, nukrapštyti jo įspūdingus čiaudulius nuo tapetų ir veidrodžio fojė, tapsite seilių naikinimo nuo džinsų ir striukių specialistu, įgusite valyti po pasivaikščiojimo purvinų pėdų paliktus pėdsakus ant grindų ir gramdyti svetimų išmatų likučius nuo savo batų, drąsiai kirpsite nagus, valysite ausis, plausite akis, išlavinsite tokių gardėsių, kaip pašvinkusi žuvis ar padvėsusi katė, traukimo iš gerklės techniką. Drėgno kailio kvapas kels malonų jaudulį. Beje, Jūsų striukė ir kelnės kvepės tuo pačiu. Jau nekalbu apie tai, jog šunys moka itin skaniai pirsnoti. Tai siurprizas. Pateikiamas, kai užsuka svečiai. Trumpai tariant, Jūsų laukia fiziologiniai džiaugsmai, atitinkantys senelių prieglaudos sanitarės kasdienybės patirtį. Spėjate užsirašinėti? Ne per greitai kalbu? Važiuojam toliau. Kaip suprantu, baisybės, pavadintos parodomis, jums negresia? Na nors tai pasisekė. Tačiau jei ką - kreipkitės. Šilkinės virvelės (jau išmuiluotos) - paruoštos (vert. past. - senais laikais prieš korimą virvę išmuiluodavo, kad geriau kaklą apspaustų ir mazgas tvirčiau užsirištų). Išlaidos tiesiog laukia Jūsų. Aš savo mažylei išleidžiu apie 2-3 šimtus per mėnesį. Ir vis tiek ji vaikšto alkana! Kaip ir aš, beje. Pasiruoškite amžinam kaltės jausmui prieš šunį. Jis visą dieną namie vienas ir vienas. Su juo niekas nežaidžia, nekalba, neveda pasivaikščioti. O vakare, kuomet grįžtate Jūs, jums tesinori vieno - prigulti. Ar tiesiog ramiai pasėdėti ir surūkyti cigaretę. Šilumoje. Tylumoje. Ir kad visi eitų peklon. O čia sėdi kažkas, žiūri į tave, uodega mosuoja ir laukia ilgo pasivaikščiojimo. Ir pageidautina su pasibėgiojimais, pagaliuko pamėtymais ir slėpynėmis. Ir būtinai su pagiriamaisiais žodeliais. Tačiau štai kas baisiausia - šitas kažkas niekuomet Jūsų nepasmerks. Na nors kartelį pratrūktų, užriktų, letena per stalą trinkteltų! Išgraužk! Sėdi, dievinančiom akutėm spigina. Itin retais atvejais leidžia sau gailiai kiauksėti priekaištaudamas: „Sysiot noriu, mama. Na, mama… Prašau, aš greitai…" Norisi kriokti ir rautis plaukus už niekadėjiškumą ir pasityčiojimą iš gyvo padaro. Beje, niekdariu jausitės gan dažnai. Garantuotai. Ypač tais momentais, kai vaikelis norės pasprukti pas kitus šunis, o jam negalima. Aš nieko nepraleidau? Jau nedaug liko, pakentėkite šiek tiek. Išmoksite lotis su bobutėmis, kiemsargiais ir praeiviais, kurie išdrįs išsigąsti Jūsų mažojo drambliuko. Įgusite siųsti juos taip toli, jog seniūnijai teks ieškotis naujo darbuotojo. Lankysitės treniruotėse ir raudonuosite, jog Jūsų šuo toks kvailas, o ir Jūs neatsiliekate. Vėliau spjausite į užsiėmimus, o dar vėliau - už papildomus pinigus iš naujo mokinsitės vaikščioti greta. Vienintelė problemėlė - greta šuo vaikščios būtent tik treniruočių metu. Užtat Jūsų kairės rankos raumenimis žavėsis daugelis. Ištobulinsite savyje itin retą jausmą atspėti, kuo užsiima šuo tamsoje. Todėl, kad tuo metu jis gali: a) kažką ėsti, b) vagiliauti, c) tykiai kakoti, d) persekioti vienišus praeivius, e) jau seniai nurūkti nežinoma kryptimi, f) kaip tik šiuo momentu artintis prie kelio, nes už maždaug poros kilometrų nuo Jūsų eina kažkoks kitas šuo, ar g) daryt ką nori, ypač tai, ko negalima. Jūsų namai pavirs lentpjūvės filialu. Įvaldysite dulkių siurbimo atsiklaupus techniką, kad milimetras po milimetro išpešiotumėte iš kiliminės dangos įstrigusius šapukus ir siūliukus. O štai pašluoti nebeturėsite kuo, nes būtent šluota jau seniai sugraužta (o kur dalina naujas, neturite nė mažiausio supratimo). Priprasite prie lojimo, inkštimo ir kaukimo. Reto, užtat dar labiau veriančio širdį. Dėl šuniško gyvenimo (orig. - „От жизни собачьей")… Arba urzgimo ant svečių. Svečiai greitai nustos lankytis, gi kaimynai darys priešingai. Labai greitai Jūs tapsite vienu iš dviejų: arba puikiu anatomijos teatro pavyzdžiu, nusėtu mėlynėmis, gumbais, nubrozdinimais, nukramtytomis ausimis ir pirštais, arba galėsite stoti į armiją parado vyriausiuoju, nes būsite taip įvaldęs komandavimo meną, jog visų aplinkinių devynaukščių stiklai drebės iš baimės. Laikykitės, pabaiga jau netoli. Dar greičiau iš žmogaus, buvusio kompanijos siela, tapsite išprotėjusiu šunininku, grįžtančiu iš komos tik išgirdus žodžius „skiepai", „antkaklis", „pasivaikščioti". Tapsite nebeįdomiu pašnekovu, kiekvieną pokalbį pasukančiu tema apie ėdalą ir blusas. Įgusite iš kiekvieno vakarėlio pačiame jo įkarštyje išsmukti bumbėdamas „manęs laukia šuo"… Po poros mėnesių Jūsų jau tiesiog niekur nebekvies, o jei atvyksite savo iniciatyva, veikiausiai patsai išvysite paskutinę Gogolio „Revizoriaus" sceną. Gyvai. (Vert. past. - Jums pasirodžius tarpduryje draugai taip ir nustėrs iš netikėtumo.) Prarasite sugebėjimą įsiminti vardus, tačiau tiesiog fenomenaliai pažinsite kiekvieną apylinkės šunį, mikliai žongliruodamas žiniomis apie jų paskutinių kergimų datas ir antkaklių dydžius. Pasiruoškite, jog šuo nuolatos Jus sekios po visą butą. Net ir į tualetą. Ir padėjęs galvą ant Jūsų kelių susimąstęs žiūrės tiesiai į akis. Arba ne į akis. Arba dar geriau - susimąstęs uos orą. Tiek to, čia jau smulkmenos… Išmoksite miegoti tiek, kiek miega Jūsų šuo. Ir keltis be žadintuvo. Ir užmigti be bučinio prieš miegą. Nes meilužiai šiame duete nepageidaujami. O Dieve, vos nepamiršau! Siurbliuosite kailio plaukus nuo paklodės! Ką ten opera „Užburtoji fleita" - štai jums orgazmas po orgazmo. Atrasite savyje talentą tuo pat metu meiliai čiulbėti, suokti ir treliuoti „ciu-ciu-ciu-ciu", kelis kartus kartoti frazes nekeičiant intonacijos, išgalvoti neįmanomiausias pravardes, o žodžius „Storas" bei „Šikna" tarti taip švelniai, jog sekso telefonu profesionalės rašysis pas Jus į kursus. Be to, jau po poros mėnesių Jums kils nenumaldomas troškimas įsigyti antrą šunį. Manote, tai viskas? Toli gražu, mano mielieji. Mums tiesiog metas į lauką.