Ke? solara wrote: > > > Nes tai blogiau už marą… Pamiršite apie išeigines. Ir ši užmarštis > niekuomet nesibaigs. Jūs niekuomet neatsipalaiduosite. Jūsų laukia > rytiniai ir vakariniai pasivaikščiojimai. Kiaurus metus ir net sausio > 1-osios rytą. Nebeliks jokių komandiruočių ir atostogų. Gyvenimas taps > tik dviem užsiėmimais: pasivaikščioti ir paėsti. Pasivaikščioti. Paėsti. > Pasivaikščioti. Paėsti. Pasivaikščioti. Paėsti. Pasivaikščioti. Paėsti. > Be to, pasivaikščiojimai pagal nutylėjimą turėtų būti ilgi ir > visaverčiai, įdomūs ir budrūs, su privalomu energingu apylinkių > tyrinėjimu, ieškant tokių objektų kaip žmonės, šunys, vaikai, katės, > šnarenantys paketai ir atidaryti liukai. Reakciją išlavinsite, o žmonių > ir šunų (ypač pudelių) - pradėsite nekęsti. Šalčio taip pat nekęsite. > Kaip ir karščio. Nekalbant jau apie lietų ir šlapdribą. Visas > kalendorius slinks pro jūsų akis. „Žurnalas apie gamtą" bus pasiruošęs > už didelius pinigus nupirkti Jūsų gamtinius stebėjimus. „Caritas" už dar > didesnius pinigus dar labiau bus pasiruošęs nupirkti Jūsų > pasivaikčiojimų rūbus - striukeles ir batelius. Ir kvailas kepuraites! > Išmoksite guosti save, kad bent jau šilta ir vėjas ausyse neūžia, o > tamsoje vis tiek nieko nesimato. Pamiršite apie vakarėlius, klubus, > naktinius lėbavimus ir miegą iki pietų. Dabar kur kas svarbiau ne kokį > konjaką pirkti, o kelintą valandą Jūsų šuo paskutinį kartą myžiojo. Ir > jei tas laikas peržengia kritinę dvylikos valandų ribą - tuomet Jūsų > neišgelbės net charakiri. Nes grauš sąžinė. O ir šiaip girtų mes > nemėgstam. Ir nuo tabako dūmų čiaudėjam ir gailiom akutėm žiūrim. O nuo > pasiūlymo „eiti šalin" atsisakome tyliai, tačiau kategoriškai. Maždaug - > „geriau jau aš čia pasėdėsiu." O jei valgyt staiga užsinorėsit? > Pasiruoškite naujiems košmarams. Pats baisiausias iš jų - susapnuojate, > jog baigėsi maistas. Nors Jūs iš esmės tik vakar nupirkote > penkiolikakilograminį maišą to prakeikto pedigree ir užtempėte jį ant > nuosavo sprando į penktą aukštą. Be lifto. O jis staiga baigėsi… > Išmoksite gaudytis įvairiausiuose maisto papilduose ir vitaminuose, > neklausyti tų, kurie prieštarauja Jūsų pasirinktam maitinimo metodui; > išmoksite prognozuoti, jog nuo pieno šuo suviduriuos, nuo kiaušinių suks > pilvą, o duonos kriaukšlė + kibiras ėdalo + pora dėžučių konservų yra > pats tas vakarienei. Išmoksite sukišti termometrą šuneliui į subinę, > stebėti kaip ir kuo jis tuštinasi, nukrapštyti jo įspūdingus čiaudulius > nuo tapetų ir veidrodžio fojė, tapsite seilių naikinimo nuo džinsų ir > striukių specialistu, įgusite valyti po pasivaikščiojimo purvinų pėdų > paliktus pėdsakus ant grindų ir gramdyti svetimų išmatų likučius nuo > savo batų, drąsiai kirpsite nagus, valysite ausis, plausite akis, > išlavinsite tokių gardėsių, kaip pašvinkusi žuvis ar padvėsusi katė, > traukimo iš gerklės techniką. Drėgno kailio kvapas kels malonų jaudulį. > Beje, Jūsų striukė ir kelnės kvepės tuo pačiu. Jau nekalbu apie tai, jog > šunys moka itin skaniai pirsnoti. Tai siurprizas. Pateikiamas, kai > užsuka svečiai. Trumpai tariant, Jūsų laukia fiziologiniai džiaugsmai, > atitinkantys senelių prieglaudos sanitarės kasdienybės patirtį. Spėjate > užsirašinėti? Ne per greitai kalbu? Važiuojam toliau. Kaip suprantu, > baisybės, pavadintos parodomis, jums negresia? Na nors tai pasisekė. > Tačiau jei ką - kreipkitės. Šilkinės virvelės (jau išmuiluotos) - > paruoštos (vert. past. - senais laikais prieš korimą virvę išmuiluodavo, > kad geriau kaklą apspaustų ir mazgas tvirčiau užsirištų). Išlaidos > tiesiog laukia Jūsų. Aš savo mažylei išleidžiu apie 2-3 šimtus per > mėnesį. Ir vis tiek ji vaikšto alkana! Kaip ir aš, beje. Pasiruoškite > amžinam kaltės jausmui prieš šunį. Jis visą dieną namie vienas ir > vienas. Su juo niekas nežaidžia, nekalba, neveda pasivaikščioti. O > vakare, kuomet grįžtate Jūs, jums tesinori vieno - prigulti. Ar tiesiog > ramiai pasėdėti ir surūkyti cigaretę. Šilumoje. Tylumoje. Ir kad visi > eitų peklon. O čia sėdi kažkas, žiūri į tave, uodega mosuoja ir laukia > ilgo pasivaikščiojimo. Ir pageidautina su pasibėgiojimais, pagaliuko > pamėtymais ir slėpynėmis. Ir būtinai su pagiriamaisiais žodeliais. > Tačiau štai kas baisiausia - šitas kažkas niekuomet Jūsų nepasmerks. Na > nors kartelį pratrūktų, užriktų, letena per stalą trinkteltų! Išgraužk! > Sėdi, dievinančiom akutėm spigina. Itin retais atvejais leidžia sau > gailiai kiauksėti priekaištaudamas: „Sysiot noriu, mama. Na, mama… > Prašau, aš greitai…" Norisi kriokti ir rautis plaukus už niekadėjiškumą > ir pasityčiojimą iš gyvo padaro. Beje, niekdariu jausitės gan dažnai. > Garantuotai. Ypač tais momentais, kai vaikelis norės pasprukti pas kitus > šunis, o jam negalima. Aš nieko nepraleidau? Jau nedaug liko, > pakentėkite šiek tiek. Išmoksite lotis su bobutėmis, kiemsargiais ir > praeiviais, kurie išdrįs išsigąsti Jūsų mažojo drambliuko. Įgusite > siųsti juos taip toli, jog seniūnijai teks ieškotis naujo darbuotojo. > Lankysitės treniruotėse ir raudonuosite, jog Jūsų šuo toks kvailas, o ir > Jūs neatsiliekate. Vėliau spjausite į užsiėmimus, o dar vėliau - už > papildomus pinigus iš naujo mokinsitės vaikščioti greta. Vienintelė > problemėlė - greta šuo vaikščios būtent tik treniruočių metu. Užtat Jūsų > kairės rankos raumenimis žavėsis daugelis. Ištobulinsite savyje itin > retą jausmą atspėti, kuo užsiima šuo tamsoje. Todėl, kad tuo metu jis > gali: a) kažką ėsti, b) vagiliauti, c) tykiai kakoti, d) persekioti > vienišus praeivius, e) jau seniai nurūkti nežinoma kryptimi, f) kaip tik > šiuo momentu artintis prie kelio, nes už maždaug poros kilometrų nuo > Jūsų eina kažkoks kitas šuo, ar g) daryt ką nori, ypač tai, ko negalima. > Jūsų namai pavirs lentpjūvės filialu. Įvaldysite dulkių siurbimo > atsiklaupus techniką, kad milimetras po milimetro išpešiotumėte iš > kiliminės dangos įstrigusius šapukus ir siūliukus. O štai pašluoti > nebeturėsite kuo, nes būtent šluota jau seniai sugraužta (o kur dalina > naujas, neturite nė mažiausio supratimo). Priprasite prie lojimo, > inkštimo ir kaukimo. Reto, užtat dar labiau veriančio širdį. Dėl šuniško > gyvenimo (orig. - „От жизни собачьей")… Arba urzgimo ant svečių. Svečiai > greitai nustos lankytis, gi kaimynai darys priešingai. Labai greitai Jūs > tapsite vienu iš dviejų: arba puikiu anatomijos teatro pavyzdžiu, nusėtu > mėlynėmis, gumbais, nubrozdinimais, nukramtytomis ausimis ir pirštais, > arba galėsite stoti į armiją parado vyriausiuoju, nes būsite taip > įvaldęs komandavimo meną, jog visų aplinkinių devynaukščių stiklai > drebės iš baimės. Laikykitės, pabaiga jau netoli. Dar greičiau iš > žmogaus, buvusio kompanijos siela, tapsite išprotėjusiu šunininku, > grįžtančiu iš komos tik išgirdus žodžius „skiepai", „antkaklis", > „pasivaikščioti". Tapsite nebeįdomiu pašnekovu, kiekvieną pokalbį > pasukančiu tema apie ėdalą ir blusas. Įgusite iš kiekvieno vakarėlio > pačiame jo įkarštyje išsmukti bumbėdamas „manęs laukia šuo"… Po poros > mėnesių Jūsų jau tiesiog niekur nebekvies, o jei atvyksite savo > iniciatyva, veikiausiai patsai išvysite paskutinę Gogolio „Revizoriaus" > sceną. Gyvai. (Vert. past. - Jums pasirodžius tarpduryje draugai taip ir > nustėrs iš netikėtumo.) Prarasite sugebėjimą įsiminti vardus, tačiau > tiesiog fenomenaliai pažinsite kiekvieną apylinkės šunį, mikliai > žongliruodamas žiniomis apie jų paskutinių kergimų datas ir antkaklių > dydžius. Pasiruoškite, jog šuo nuolatos Jus sekios po visą butą. Net ir > į tualetą. Ir padėjęs galvą ant Jūsų kelių susimąstęs žiūrės tiesiai į > akis. Arba ne į akis. Arba dar geriau - susimąstęs uos orą. Tiek to, čia > jau smulkmenos… Išmoksite miegoti tiek, kiek miega Jūsų šuo. Ir keltis > be žadintuvo. Ir užmigti be bučinio prieš miegą. Nes meilužiai šiame > duete nepageidaujami. O Dieve, vos nepamiršau! Siurbliuosite kailio > plaukus nuo paklodės! Ką ten opera „Užburtoji fleita" - štai jums > orgazmas po orgazmo. Atrasite savyje talentą tuo pat metu meiliai > čiulbėti, suokti ir treliuoti „ciu-ciu-ciu-ciu", kelis kartus kartoti > frazes nekeičiant intonacijos, išgalvoti neįmanomiausias pravardes, o > žodžius „Storas" bei „Šikna" tarti taip švelniai, jog sekso telefonu > profesionalės rašysis pas Jus į kursus. Be to, jau po poros mėnesių Jums > kils nenumaldomas troškimas įsigyti antrą šunį. Manote, tai viskas? Toli > gražu, mano mielieji. Mums tiesiog metas į lauką.