visai pralinksmino "solara" <solara2u_trint_@gmail.com> wrote in message news:it9ie2$mp7$2@trimpas.omnitel.net... > > > Nes tai blogiau už marą… Pamiršite apie išeigines. Ir ši užmarštis > niekuomet nesibaigs. Jūs niekuomet neatsipalaiduosite. Jūsų laukia > rytiniai ir vakariniai pasivaikščiojimai. Kiaurus metus ir net sausio > 1-osios rytą. Nebeliks jokių komandiruočių ir atostogų. Gyvenimas taps tik > dviem užsiėmimais: pasivaikščioti ir paėsti. Pasivaikščioti. Paėsti. > Pasivaikščioti. Paėsti. Pasivaikščioti. Paėsti. Pasivaikščioti. Paėsti. Be > to, pasivaikščiojimai pagal nutylėjimą turėtų būti ilgi ir visaverčiai, > įdomūs ir budrūs, su privalomu energingu apylinkių tyrinėjimu, ieškant > tokių objektų kaip žmonės, šunys, vaikai, katės, šnarenantys paketai ir > atidaryti liukai. Reakciją išlavinsite, o žmonių ir šunų (ypač pudelių) - > pradėsite nekęsti. Šalčio taip pat nekęsite. Kaip ir karščio. Nekalbant > jau apie lietų ir šlapdribą. Visas kalendorius slinks pro jūsų akis. > „Žurnalas apie gamtą" bus pasiruošęs už didelius pinigus nupirkti Jūsų > gamtinius stebėjimus. „Caritas" už dar didesnius pinigus dar labiau bus > pasiruošęs nupirkti Jūsų pasivaikčiojimų rūbus - striukeles ir batelius. > Ir kvailas kepuraites! Išmoksite guosti save, kad bent jau šilta ir vėjas > ausyse neūžia, o tamsoje vis tiek nieko nesimato. Pamiršite apie > vakarėlius, klubus, naktinius lėbavimus ir miegą iki pietų. Dabar kur kas > svarbiau ne kokį konjaką pirkti, o kelintą valandą Jūsų šuo paskutinį > kartą myžiojo. Ir jei tas laikas peržengia kritinę dvylikos valandų ribą - > tuomet Jūsų neišgelbės net charakiri. Nes grauš sąžinė. O ir šiaip girtų > mes nemėgstam. Ir nuo tabako dūmų čiaudėjam ir gailiom akutėm žiūrim. O > nuo pasiūlymo „eiti šalin" atsisakome tyliai, tačiau kategoriškai. > Maždaug - „geriau jau aš čia pasėdėsiu." O jei valgyt staiga užsinorėsit? > Pasiruoškite naujiems košmarams. Pats baisiausias iš jų - susapnuojate, > jog baigėsi maistas. Nors Jūs iš esmės tik vakar nupirkote > penkiolikakilograminį maišą to prakeikto pedigree ir užtempėte jį ant > nuosavo sprando į penktą aukštą. Be lifto. O jis staiga baigėsi… Išmoksite > gaudytis įvairiausiuose maisto papilduose ir vitaminuose, neklausyti tų, > kurie prieštarauja Jūsų pasirinktam maitinimo metodui; išmoksite > prognozuoti, jog nuo pieno šuo suviduriuos, nuo kiaušinių suks pilvą, o > duonos kriaukšlė + kibiras ėdalo + pora dėžučių konservų yra pats tas > vakarienei. Išmoksite sukišti termometrą šuneliui į subinę, stebėti kaip > ir kuo jis tuštinasi, nukrapštyti jo įspūdingus čiaudulius nuo tapetų ir > veidrodžio fojė, tapsite seilių naikinimo nuo džinsų ir striukių > specialistu, įgusite valyti po pasivaikščiojimo purvinų pėdų paliktus > pėdsakus ant grindų ir gramdyti svetimų išmatų likučius nuo savo batų, > drąsiai kirpsite nagus, valysite ausis, plausite akis, išlavinsite tokių > gardėsių, kaip pašvinkusi žuvis ar padvėsusi katė, traukimo iš gerklės > techniką. Drėgno kailio kvapas kels malonų jaudulį. Beje, Jūsų striukė ir > kelnės kvepės tuo pačiu. Jau nekalbu apie tai, jog šunys moka itin skaniai > pirsnoti. Tai siurprizas. Pateikiamas, kai užsuka svečiai. Trumpai > tariant, Jūsų laukia fiziologiniai džiaugsmai, atitinkantys senelių > prieglaudos sanitarės kasdienybės patirtį. Spėjate užsirašinėti? Ne per > greitai kalbu? Važiuojam toliau. Kaip suprantu, baisybės, pavadintos > parodomis, jums negresia? Na nors tai pasisekė. Tačiau jei ką - > kreipkitės. Šilkinės virvelės (jau išmuiluotos) - paruoštos (vert. past. - > senais laikais prieš korimą virvę išmuiluodavo, kad geriau kaklą apspaustų > ir mazgas tvirčiau užsirištų). Išlaidos tiesiog laukia Jūsų. Aš savo > mažylei išleidžiu apie 2-3 šimtus per mėnesį. Ir vis tiek ji vaikšto > alkana! Kaip ir aš, beje. Pasiruoškite amžinam kaltės jausmui prieš šunį. > Jis visą dieną namie vienas ir vienas. Su juo niekas nežaidžia, nekalba, > neveda pasivaikščioti. O vakare, kuomet grįžtate Jūs, jums tesinori > vieno - prigulti. Ar tiesiog ramiai pasėdėti ir surūkyti cigaretę. > Šilumoje. Tylumoje. Ir kad visi eitų peklon. O čia sėdi kažkas, žiūri į > tave, uodega mosuoja ir laukia ilgo pasivaikščiojimo. Ir pageidautina su > pasibėgiojimais, pagaliuko pamėtymais ir slėpynėmis. Ir būtinai su > pagiriamaisiais žodeliais. Tačiau štai kas baisiausia - šitas kažkas > niekuomet Jūsų nepasmerks. Na nors kartelį pratrūktų, užriktų, letena per > stalą trinkteltų! Išgraužk! Sėdi, dievinančiom akutėm spigina. Itin retais > atvejais leidžia sau gailiai kiauksėti priekaištaudamas: „Sysiot noriu, > mama. Na, mama… Prašau, aš greitai…" Norisi kriokti ir rautis plaukus už > niekadėjiškumą ir pasityčiojimą iš gyvo padaro. Beje, niekdariu jausitės > gan dažnai. Garantuotai. Ypač tais momentais, kai vaikelis norės pasprukti > pas kitus šunis, o jam negalima. Aš nieko nepraleidau? Jau nedaug liko, > pakentėkite šiek tiek. Išmoksite lotis su bobutėmis, kiemsargiais ir > praeiviais, kurie išdrįs išsigąsti Jūsų mažojo drambliuko. Įgusite siųsti > juos taip toli, jog seniūnijai teks ieškotis naujo darbuotojo. Lankysitės > treniruotėse ir raudonuosite, jog Jūsų šuo toks kvailas, o ir Jūs > neatsiliekate. Vėliau spjausite į užsiėmimus, o dar vėliau - už papildomus > pinigus iš naujo mokinsitės vaikščioti greta. Vienintelė problemėlė - > greta šuo vaikščios būtent tik treniruočių metu. Užtat Jūsų kairės rankos > raumenimis žavėsis daugelis. Ištobulinsite savyje itin retą jausmą > atspėti, kuo užsiima šuo tamsoje. Todėl, kad tuo metu jis gali: a) kažką > ėsti, b) vagiliauti, c) tykiai kakoti, d) persekioti vienišus praeivius, > e) jau seniai nurūkti nežinoma kryptimi, f) kaip tik šiuo momentu artintis > prie kelio, nes už maždaug poros kilometrų nuo Jūsų eina kažkoks kitas > šuo, ar g) daryt ką nori, ypač tai, ko negalima. Jūsų namai pavirs > lentpjūvės filialu. Įvaldysite dulkių siurbimo atsiklaupus techniką, kad > milimetras po milimetro išpešiotumėte iš kiliminės dangos įstrigusius > šapukus ir siūliukus. O štai pašluoti nebeturėsite kuo, nes būtent šluota > jau seniai sugraužta (o kur dalina naujas, neturite nė mažiausio > supratimo). Priprasite prie lojimo, inkštimo ir kaukimo. Reto, užtat dar > labiau veriančio širdį. Dėl šuniško gyvenimo (orig. - „От жизни > собачьей")… Arba urzgimo ant svečių. Svečiai greitai nustos lankytis, gi > kaimynai darys priešingai. Labai greitai Jūs tapsite vienu iš dviejų: arba > puikiu anatomijos teatro pavyzdžiu, nusėtu mėlynėmis, gumbais, > nubrozdinimais, nukramtytomis ausimis ir pirštais, arba galėsite stoti į > armiją parado vyriausiuoju, nes būsite taip įvaldęs komandavimo meną, jog > visų aplinkinių devynaukščių stiklai drebės iš baimės. Laikykitės, pabaiga > jau netoli. Dar greičiau iš žmogaus, buvusio kompanijos siela, tapsite > išprotėjusiu šunininku, grįžtančiu iš komos tik išgirdus žodžius > „skiepai", „antkaklis", „pasivaikščioti". Tapsite nebeįdomiu pašnekovu, > kiekvieną pokalbį pasukančiu tema apie ėdalą ir blusas. Įgusite iš > kiekvieno vakarėlio pačiame jo įkarštyje išsmukti bumbėdamas „manęs laukia > šuo"… Po poros mėnesių Jūsų jau tiesiog niekur nebekvies, o jei atvyksite > savo iniciatyva, veikiausiai patsai išvysite paskutinę Gogolio > „Revizoriaus" sceną. Gyvai. (Vert. past. - Jums pasirodžius tarpduryje > draugai taip ir nustėrs iš netikėtumo.) Prarasite sugebėjimą įsiminti > vardus, tačiau tiesiog fenomenaliai pažinsite kiekvieną apylinkės šunį, > mikliai žongliruodamas žiniomis apie jų paskutinių kergimų datas ir > antkaklių dydžius. Pasiruoškite, jog šuo nuolatos Jus sekios po visą butą. > Net ir į tualetą. Ir padėjęs galvą ant Jūsų kelių susimąstęs žiūrės > tiesiai į akis. Arba ne į akis. Arba dar geriau - susimąstęs uos orą. Tiek > to, čia jau smulkmenos… Išmoksite miegoti tiek, kiek miega Jūsų šuo. Ir > keltis be žadintuvo. Ir užmigti be bučinio prieš miegą. Nes meilužiai > šiame duete nepageidaujami. O Dieve, vos nepamiršau! Siurbliuosite kailio > plaukus nuo paklodės! Ką ten opera „Užburtoji fleita" - štai jums orgazmas > po orgazmo. Atrasite savyje talentą tuo pat metu meiliai čiulbėti, suokti > ir treliuoti „ciu-ciu-ciu-ciu", kelis kartus kartoti frazes nekeičiant > intonacijos, išgalvoti neįmanomiausias pravardes, o žodžius „Storas" bei > „Šikna" tarti taip švelniai, jog sekso telefonu profesionalės rašysis pas > Jus į kursus. Be to, jau po poros mėnesių Jums kils nenumaldomas troškimas > įsigyti antrą šunį. Manote, tai viskas? Toli gražu, mano mielieji. Mums > tiesiog metas į lauką.