Buvo klausta ir kelis kartus... “Jis dar mažas - bijo vienas būt”... Kai 
tokį atsakymą eilinį kartą išgirdau, kai šuniui jau apie 2 metai buvo - 
nebeklausiau.

Tiesa čia beveik metus buvo aptilęs, mat šeimininkė, kol nėščia buvo, po 
to dar kol kūdykėlį augino, tai namie naktimis miegodavo, o dieną tai 
kentėdavau - visi mes žmonės - ir į svečius ir į parduotuvę reikia 
nuvažiuot.
Bet va, kūdikėlis paaugo, vėl pradėjo kažkur valkiotis ir belenkiek 
laiko negrįžinėt.


Ruta rašė:
> 
> Bet bėda ta, kad daugeliui toks pokalbis nemalonu, kenčia tyliai, o kai 
> jau pasidaro nebeįmanoma, tai pradeda grasintis teismais ar fiziniu 
> susidorojimu, tegu ir teoriškai. Todėl Daiva ir paklausė, ir aš jai 
> pilnai pritariu.