Realiai pas mane viskas vyko taip.

Turejau nama sklypa garaza, masina, sodyba.
Vedziau, zmona atsiveziau is kaimo su cemodaneliu.
Pragyvenom 25metus
vaikai uzaugo, sukure seimas, isejo.
Su zmona susidraskem, nutarem skirtis.
Teismas priteise jai puse namo puse sklypo puse jau visai kitos masinos, 
pakeitem per tiek laiko j bent kelias, zodziu nors iki vedybu viskas buvo 
mano, po 25metu tapo bendra nuosavybe, nes tipo zmona augino vaikus, tvarke 
namus, na o kad net nemoka uzpildyt mokesciu knyguciu ir net nezino kiek uz 
ka mokam cia teismui buvo neidomu. Jos advokate moteris pasake, kad zmona 
viska uzgyveno gyvendama kartu.
Zodziu ta puse visko savo man teko dar karta nusipirkt sumokant jai visko 
kiek buvo ikainuota 50%

Tais laikais jokiu vedybiniu sutarciu tada niekas nedare...