Man tai žiauriai px. Ženijausi be jokių sutarčių ir iš esmės man būtų dzin, jei ir viską prarasčiau (išskyrus vaikus). Nematau problemų atsitiest. Man ženatvė ne pasipelnymas, o kad ir apsiženijęs, į save nuolatos investuoji (mokaisi, keli kvalifikaciją ir pan.), kad kuo mažiau kas galėtų paveikti nutikus tam "o jeigu kas nors". Dar buvo suvesta vedybinės sutarties paralelė su draudimu. Bet kas gali paneigti, kad pvz. KASKO draudimo atveju žmonės tiesiog tuo nepapiktnaudžiauja ir laisviau žiūri į bakstelėjimus šen bei ten? neskaitęs vedybinės sutarties, tad per daug negaliu pakomentuot kuriais atvejais sutuoktiniai tiesiog galėtų irgi "šen bei ten" nukrypt... "T:)" <durniu@laivas.lt> wrote in message news:hrm6vm$i7n$1@trimpas.omnitel.net... > vienas esminis momentas, kai skiraisi dazniausia tai nebuna ramus > procesas, kai susede pasidalina, paspaudzia vienas kitam rankas ir > issiskirsto. Dazniausiai buna rimtos razborkes, kartais net del kokiu nors > suduku. > Tavo variantai galimi tik jei abi puses taikiai taip nusprendzia. Kitu > atveju prasideda irodinejimai kuris daugiau prisidejo seimos ukio, kurio > tevai daugiau padejo, kas vaikus labiau mylejo ir t.t. Kad nebutu sio > ginco skyrybu atveju ir sudaroma sutartis.