Nu tokiu atveju tai tuo labiau dėjęs ant tokių sutarčių.

Gyvenam kartu, nešam naštą kartu, dalinamės rūpesčiais kartu. Kas iš to, kad 
vienu momentu aš daugiau uždirbu ir praktiškai iš mano atlyginimo buvo 
nupirktas butas, bet jos dėka turiu du vaikus, buitis prižiūrėta ir t.t. ir 
pan. Kitas momentas, kad jei įžvelgi sutuoktinyje esminių dalykų, kurie 
prieštarauja tavo požiūriui, tai gal geriau iš karto ir išsiskirt, o ne 
vilkint šį procesą kai užgyvensi turto ir vis viena vieną dieną kita pusė 
tave nuspręs arba tu nuspręsi palikti, bet tuomet jau teks dalintis tai ką 
užgyvenot.

Tokių skirstymų nesuprantu, gal dėl to, kad mano tėvukui materialiniai 
dalykai buvo giliai dzin - sakydavo "pinigai yra kintamas dalykas".

"pjezo" <kaminskiukas_trinti_@delfi.lt> wrote in message 
news:hs0fgd$ckm$1@trimpas.omnitel.net...
> sutartis reglamentuoja tik turtinius santykius.
> "sen ten" i tai nepapuola.
> grubiai tariant- sutartis pasako kaip bus padalintas turtas (ir kam jis 
> priklauso santuokos metu) jei nukrypus "sen ten" isirs santuoka.
>
> bendru atveju- viskas kas igyta iki santuokos- asmenine nuosavybe, viskas 
> kas igyta santuokoje (iskyrus paveldeta ir dar kelias isimtis) yra 
> bendroji jungtine nuosavybe.
> Tuo tarpu sutartimi nuosavybe, tiek igyta santuokoje, tiek po santuokos 
> sudarymo, tiek ir paveldeta gali perskirstyti kaip tinkamas (su tam 
> tikrais apribojimais, tarkim neisiesi parasyti- "viska ka abu uzdirbs 
> priklausis tik zmonai")