Aš, beširdis tėvas, po kelių tokių vaiko verkimų nusprendžiau jo visai niekur nevesti. Vaikas - pelėdžiukas, 5-ių metų miegodavo sau ramiai iki 11 val, vėliau po valandėlės vyresnis brolis grįždavo, prižiūrėdavo ir pamaitindavo (arba mama perpiet grįždavo mikriukais ir pamaitindavo).
Gal ir bepigu čia skėryčiotis, kai mes tai galėjom sau leisti (o Lino pažįstama vičiūnų sandėlio operatorė sau to leisti negali), tačiau geriau jau taip, negu į savaitinį. 
Taip, aš pats buvau kurį laiką savaitiniame. Taip, žinau, koks jausmas likti be tėvų. Galbūt dėl to vėliau ir pritrūko mumyse meilės savo tėvams.


"Raulis" <Raulis@omni.lt> wrote in message news:hu8ed6$i2e$1@trimpas.omnitel.net...
> I kasdienini. Man ir paciam skauda sirdi, kai ryte verkia "nenoriu i 
> darzeli, noriu buti namuose", nu bet ka darysi, abu dirbam, seneliai 
> padaboti negali.
> 
> 
> "Tomas" <nera@mailo.lt> wrote in message 
> news:hu8duj$hi6$1@trimpas.omnitel.net...
> >I savaitini...? Vargshas vaikas.
> >
> > "Raulis" <Raulis@omni.lt> wrote in message 
> > news:hu8dld$h4q$1@trimpas.omnitel.net...
> >> Tikriausiai moki uz mano vaiko darzeli, nes mes tai vedam.
> >>
> >> 
>