Tegaliu tik paantrinti. Rajono centre, kuriame gyvenau, buvo dvi mokyklos. 
Viena rusu, kita lietuviu. Prie lietuviu, kuri dabar yra gimnazija, buvo 
internatas, kuriame gyveno vaikai is tolimu kaimu. Tiems mazyliams tiesiog 
butu buve per sunku desimt kilometru ziema iki autobuso, kuris veztu dar 
trisdesimt kilometru. Taip, ten buvo ir vienisu tevu vaiku. Mokykla 
stengdavosi padeti ir gerianciu degradu vaikams, bet reikia pripazinti, 
tarybiniais laikais tokiu buvo gerokai maziau, nei dabar.



"Linas Petkevičius" <linas@NONONOinfonova.lt> wrote in message 
news:hu8gdv$kg3$1@trimpas.omnitel.net...
>
>
> "Tomas" <nera@mailo.lt> wrote in message 
> news:hu8fhp$jg6$1@trimpas.omnitel.net...
>> Kodel sakai prie mokyklu, lyg prie visu butu buve..? Buvo prie keliu 
>> mokyklu tik, kurios buvo specializuotos, ir dabar dar yra. Dar buvo prie 
>> vadinamu atsilikeliu. Pats uzhaugau provincijoj, rajono centre buvo 
>> vienas internatas, kuriam gyvendavo vaikai nashlaiciai, arba kuriu tevai 
>> kaliuzej, arba tevams atimtos tevystes teises.
>
> Pats uzaugau provincijoj, ir mokiausi mokykloje, kuri dabar gimnazija ir 
> turi bendrabuti visiskai normaliems ir tipiniu sheimu vaikams. Kaip tik 
> siandien buvau i ja nuejes - nepanashi nei į pagalbine, tuo labia vaikai 
> neatrodo blogesni uz kitus. Gal reiktu nusileist ish savo suidelizuotu 
> pasaulio, o tai toks vaizdas, kad kai tavo seimoj kas pashika, taij 
> zibuoklem pakvimpa. Realiai viskas daug sudetingiau. Ir todel argumentas 
> "vaikas leidziamas i savaitini darzeli" turi buti vertinamas nuo 
> aplinkybiu ir motinai gali buti kaip ir minusas, o gali suteikti ir 
> didziule pagarba.