jei paskaitytum nutartį, būtų aišku, jog jokio tęstinumo nėra, visi veiksmai atlikti prieš mirtį, po mirties įvyko tik sandorio įforminimas. Įdomu, kodėl rašomi straipsniai apie 7 metų senumo bylą Žemės sandorio šalių – valstybės ir žemės naudotojos A. B. – pirkimo- pardavimo santykiai susiklostė dar 1992 metais, kai A. B. sumokėjo pinigus už žemės sklypą. Valstybės institucija priėmė apmokėjimą ir išleido potvarkį dėl namų valdos žemės sklypo pardavimo. Tai rodo, kad sutarties šalių valia buvo nukreipta būtent į ginčo žemės sklypo perleidimą. Aplinkybė, kad žemės reformos procesas užsitęsė ir žemės pardavimo įforminimas įvyko vėliau, kai žemės pirkėja jau buvo mirusi ir sutarties pasirašyti negalėjo, savaime nedaro sutarties negaliojančia arba neteisėta. Sutartį galėjo pasirašyti ir mirusios A. B. teisės perėmėjai. Iš bylos duomenų matyti, kad A. B. teisės perėmėjas atsakovas A. L. šiam sandoriui pritarė. Kad valstybės atstovas netinkamai taikė įstatymą sutarties pasirašymo metu, atsakovo V. L. kaltės nėra. Taigi laikyti, kad ginčo sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir todėl yra negaliojanti, nėra pagrindo. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis yra žemės sandoris. Ar iš jo atsirado civilinės teisės ir pareigos, sprendžiama pagal tai, ar šalys atliko veiksmus, nukreiptus civilinėms teisėms ir pareigoms sukurti, pakeisti ar panaikinti. Valstybinei žemei parduoti valstybei atstovaujanti institucija turi apibrėžti parduodamą valstybinės žemės sklypą kaip pardavimo sutarties objektą – kadastrinį vienetą. Reikia nurodyti jo ribas, dydį, dislokaciją ir pardavimo kainą. Pirkėjas turi sumokėti už parduodamą valstybinės žemės sklypą ir priimti perkamą daiktą. Pirkimo-pardavimo sutartis turi būti sudaryta įstatymo reikalaujama forma. Sutarties forma yra vienas iš sandoriui keliamų reikalavimų. Teismai, nagrinėdami bylą, nustatė, kad dar esant gyvai A. B. buvo atlikti pirkėjo ir pardavėjo veiksmai valstybinės žemės sklypui pirkti-parduoti: sudarytas A. B. skirto žemės sklypo planas, žemės sklypo ribos pažymėtos natūra, išduoti dokumentai dėl naudojimosi žeme, priimtas sprendimas parduoti valstybinės žemės sklypą, būsimoji pirkėja apmokėjo nustatyta tvarka apskaičiuotą valstybinės žemės pardavimo kainą. Įstatymo reikalaujama forma valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo įforminta pirkėjai esant gyvai iki 1995 m. vasario 4 d., ji įforminta 1999 m. Vien pirkimo-pardavimo sutarties įforminimas rašytine forma negali būti aiškinamas kaip sandorio sudarymas. Iki A. B. mirties ji turėjo teisę sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį. Tuo metu galiojusio Žemės įstatymo 14 straipsnyje numatyta, kad žemės sandoriai sudaromi raštu, o privačios žemės sandoriai tvirtinami notariškai. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis neturėjo būti patvirtinta notariškai. Be to, Žemės įstatymo 14 straipsnyje nenumatyta, kad rašytinės formos nesilaikymas darytų šį sandorį negaliojantį (CK 58 straipsnio 1 dalis). Šios nuostatos valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčiai turi būti taikomos atsižvelgiant į žemės sandorio specifiką, kad yra parduodamas žemės sklypas, kuris turi būti suformuotas kaip kadastrinis objektas. Žemės kodekso 14 straipsnyje numatyta, kad bet kurio žemės sandorio privaloma dalis yra žemės sklypo planas, patvirtintas valstybinės žemėtvarkos tarnybos. Minėta, kad šioje byloje žemės sandorio objektas buvo apibrėžtas pagal įstatymo reikalavimus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal Žemės įstatymo 14 straipsnį, CK 58 straipsnio 1 dalį rašytine forma nesudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis pagrįstai buvo pripažinta kaip sukurianti asmeniui civilines teises ir pareigas, jeigu šalys atliko veiksmus valstybinei žemei parduoti: apibrėžė parduodamą žemės sklypą, parengė jo planą, priėmė sprendimą dėl jo pardavimo, kita šalis apmokėjo teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuotą žemės sklypo kainą ir žemės sklypą naudojo. Kasacinio skundo argumentai dėl sutarties sudarymo su mirusiu asmeniu atmetami, nes 1999 metais surašyta sutartimi buvo atliktas tik rašytine forma nesudaryto, bet šalių veiksmais įvykdyto sandorio įforminimas. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas nesilaikant reikalavimo dėl sandorio formos A. B. esant gyvai, bet, nesant įsakmaus įstatymo reikalavimo dėl rašytinės formos nesilaikymo pasekmių (CK 58 straipsnio 1 dalis), šis sandoris negali būti traktuojamas niekiniu ir netaikomos jo pasekmės (CK 1.80 straipsnis). "Gintas" <manosoftasTRINK@gmail.com> wrote in message news:jqkjmn$nle$1@trimpas.omnitel.net... > Sutartyje nebuvo tik A.Bujutės parašo – vietoj jo įrašytas moters mirties > liudijimo numeris. > > http://www.lrytas.lt/?data=20120605&id=akt05_a1120605&p=2&sk_id=99&view=2 >