O as uz 10 kartu mazesne atomine elektrine. As pries duju terminalo statyba, nes centralizuoto sildymo kaina yra didesne uz ta, jeigu sildytumemes gryna elektra. ---- toliau spamas Monkės biznis, 2008 12 21 20:46 Ekspertams reikėjo pažiūrėti į Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos ataskaitą apie centralizuotos šilumos pagrindinius rodiklius, visų pirma į skaičius apie energiją (kilovatvalandes, teravatvalandes) ir ATLIKTI SKAIČIAVIMUS. 2007 m. centralizuotai tiekiama šiluma buvo tiekiama į 17760 daugiabučių gyvenamųjų namų, jų šildomas plotas 34,083 mln. kv.m. Ką mes matome: Lietuvoje 2007 metais šilumos tiekėjai į tinklą patiekė 9,7 TWh centralizuotos šilumos, pastatuose suvartota 8 TWh. Skirtumas tarp šių skaičių 1,7 TWh šilumos – tai nuostoliai trasose (20 proc.). Nuostolių trasose sumažinimas ekspertams nerūpi, o gaila. Žiūrime toliau. 2007 m. Lietuvos pastatuose suvartotos 8 TWh šilumos pasiskirsto taip: gyvenamų namų šildymui 3,8 TWh; karštam vandeniui gyv. namuose – 1,9 TWh, likę 2,3 TWh šilumos sunaudoti administracinių pastatų šildymui ir karštam vandeniui. Ką siūlo ekspertai. Jis sako: pats pirmasis, labiausiai pagrįstas ir ilgalaikis būdas sumažinti išlaidas už šilumą - investuoti į savo būsto apšiltinimą ir šilumos taupymą. Ką gausime, jei, tarkime gyventojai su valdžios pagalba sukiš į daugiabučių renovaciją milžiniškus pingus – apie 20 mljrd litų (34,083 mln. kv.m. x 570 Lt/kv.m.). Po renovacijos šilumos vartojimas namų šildymui sumažės apie 50 proc. (geriausiu atveju), t.y. vietoje 3,8 TWh gyvenamų namų šildymui reikės apie 2 TWh šilumos (sutaupymas per metus apie 0,5 mljrd. litų prie tarifo 25 ct/kWh). Tuo tarpu šilumos kiekis po renovacijos karštam vandeniui gyv. namuose išliks tas pats, nuostoliai trasose ir toliau liks apie 20 proc. Galutinis balansas. Padarius pilną renovaciją (to niekada nebus) už 20 mljrd. litų Lietuva turės gaminto apie 8 TWh centralizuotos šilumos, o vartotojai pastatuose suvartos apie 6 TWh šilumos. Su 20 mljrd. litų investicija gauname monkės biznį efektyvumo požiūriu – sutaupymą apie 0,5 mljrd. litų kasmet, investicijos atsipirkimas apie 40 metų. Tikrai renovacija NĖRA labiausiai pagrįstas būdas sumažinti išlaidas už šilumą. Be to, padarius renovaciją, po 3-4 metų Kainų komisija padidins šilumos kWh tarifą dėl sumažėjusios realizacijos. Tai daryti leidžia šilumos ūkio teisės aktai ir efektas galutinai dingsta. Taigi ekspertams reikėjo daugiau paanalizuoti skaičius, o ne lozungais agituoti už renovaciją. Ką daryti ?? Iš tikrųjų REIKIA tik patvarkyti savo namą, jei daugiabutyje šilumos vartojimas vienam kv. metrui šildyti per metus viršija 100-110 kWh (tikro eksperto patarimas). Tai visų pirma langai butuose, rūsio patalpose, lauko durys. Sienų šiltinimas apsimokėtų, jei statybininkai už šiuos darbus nuo dvigubai išpūstų kainų nusileistų iki realių sąnaudų. kestutis grinius, 2008 11 26 13:30 Investicinė programa: pirmyn į Rusijos glėbį? AB "Lietuvos dujos" planuoja investuoti 678 mln. Lt. Planuojama, jog dalis investicijų bus finansuojamos valstybės lėšomis (~178 mln. Lt). Palyginus su 2005-2007 metais, investicijų apimtys didėja 3,2 karto (465 mln. Lt). Šiandiena susidaro įspūdis, kad Lietuvos valdžia kalba vieną, o daro visai priešingai. Spaudoje girdime apie tai, kad reikia mažinti priklausomybę nuo gamtinių dujų tiekėjų t.y. tiesiai šviesiai nuo Rusijos. Pasižiūrėjus į Valstybinės kainų ir komisijos patvirtintas investicijas ir jų dydį susidaro įspūdis, kad žengiame visuotinos dujofikacijos keliu: patvirtintų investicijų(tik AB ,,Lietuvos dujoms", neįskaitant UAB ,,Dujotekana" ir UAB ,,Kaupas") suma perdavime ir paskirstyme sudarė beveik 1 milijardą litų. Kur einame mielieji? Todėl netenka stebėtis,kad , tarkime, šilumos tiekimo sektoriuje gamtinių dujų svoris padidėjo nuo 52%-1997metais, iki 88%-2007metais t.y. tiek šilumos pagaminama gamtinių dujų pagrindu. Dešimtmetį vykdėme nusikalstamą valstybės dujofikavimą ir toliau nekeičiame tradicijų.Dujofikavimą vykdėme ,patvirtindami investicinius planus ir programas, kurias apmokėjo Lietuvos piliečiai t.y. piliečiai ,,savo valia" apmokėjo Rusijos interesus Lietuvoje.Kas už tai atsakys? HA HA HA, 2008 12 21 14:13 Vykdoma reanovacija yra pinigu plovimas. Musu namas, Kovo 11, 37, Grigiskese pateike projekta. Projektas buvo atmestas, nes nera lesu. Pasirodo 200 projektu prieme? Kokiu pagrindu? O pagrindas paprastas - netepsi-nevaziuosi... Straipsnyje minima pinigu suma yra 1,000 kartu mazesne, negu reikia namu reanovacijai. Vadinasi reanovuota bus tik 1 is 1000 namu. Is tikro, krizei isisukant, dar maziau. Reanovacijai turi buti skiriama tiek pinigu kiek ju yra. Todel pinigu skirti reikia tik kompensuoti dali fasado apdailos polistirolu islaidu. Visa kita turetu buti tik paciu gyventoju rupestis. Pavyzdziui Estijoje nebuvo jokiu kompensaciju... Kodel taip nedaroma? Paskaiciuokim kiek kainuoja vieno 15m2 kambario fasado siltinimas - apie 200 litu. Arba 50 litu uz apsiltinimo kvadrata. Tai yra kaina nesiekia ne 15 litu uz gyvenamo ploto kvadrata. Tai yra namo apsiltinimui reikia 30 kartu maziau lesu, negu skelbiama oficialiai. Yra tam tikras sluoksnis, kuris nori reanovuotis savo namus visu musu saskaita. Viso labo tai tera 100 namu vietoj 3,000, jeigu tai butu kompensuojamas tik fasadu siltinimas polistirolu. Ka oligarchai nori prakisti po namu reanovacija. Prisiminkime kaip Rubikonas savo laiku state vandens apskaitos skaitliukus. Skaitliukai, kurie maximose pasruogami po 30 litu kainavo 300 litu. Gyventojams valstybe kompensuodavo ju 50% kainos... Siuo metu su namu reanovacija vykdoma lygiai ta pati afera. Austrijoje nuo 2011 metu bus statomi tik pasyvus namai. Kitokie uzdrausti. Tai reiskia, kad fasado silumos izoliacijai turi buti naudojamas 30cm storio polistirolas. ""Pasyvus" namas (passive houses) - ka apie tai zinome?" biteplius.lt/lt/2forum.showPost s/636581.333-=(1861601341?BID=jl iht11tljc5glht6r2u8f9wktdqjgh6 Namu reanovacijai tu PRIVALAI susideti nepakankamos silumies varzos langus, kurie jau siandien turetu buti uzdrausti, o ne kisami priverstinai. visionwall.com/presentation/pre sentationHTML/sld029.html lango su plevele varza yra 4 kartus didesne, negu iprasto 2-ju stiklu paketo. visionwall.com/presentation/pre sentationHTML/sld039.html pateiktos langu kainos. 4 kartus siltesni langai kainuoja 10% brangiau, negu iprasti langai. nuo cia apie ilgaamziskuma visionwall.com/presentation/pre sentationHTML/sld053.html Kokios isvados? 1. Daugiabuciams istacius 10% brangesnius langus gautume toki pati efekta kiek ir apsiltinus fasadus. 2. Nuosavo namo silumos nuostolius sumazintume 2 kartus ir nama galima butu sildyti su mazo galingumo geoterminio sildymo sistema. Pavyzdziui toks SS nekainuoja ne 10,000 litu airpac.eu/ENG/docs/Airpac_Star_ ENG.pdf Ziemai-vasarai sildymui-saldymui galetu buti tokia "katiline su ventkamera" biteplius.lt/lt/2content.diary_ view_my/1935597-=(386077927 Taip turetume sildymo-vedinimo-karsto vandens ruosimo sistema uz "simboline" kaina Apsiltinus namus temperatura siluminese trasose turi buti sumazinta iki 50 laipsniu. Tai yra laukia reanovacijos reanovacija. Turi buti irenginejamas zematemperaturinins sildymas. Tie, pas kuriuos jau yra gringinis sildymas, gali pasakyti, kad naudojamas 30 laipsniu temperaturos "karstas" vanduo.... "Bone Daddy" <.info@bonedaddy.serveftp.com> wrote in message news:gkn3h9$ae6$1@trimpas.omnitel.net... >O as esu uz tai, kad bet kokia kaina Lietuvoj Jau Dabar butu dar bent keli terminalai: > naftos produktu, suskystintu duju. > > "Makauskas Vidas" <vms@centras.lt> wrote in message > news:gkn2u2$98m$1@trimpas.omnitel.net... >>> >> Ir as buvau ir esu pries, kad tuo metu reikejo statyti Butinges terminala. >> Kiek terminalas kainavo biudzetui? >> Kodel amerikonai nenorejo pirkti terminalo? >> Kiek Lietuva sumokejo uz tai, kad terminala pasiimtu amerikonai? >> Kaip atsiliepe MN pardavimo kainos sumazinimas velesniems pardavimams? >> >