Dar pamiršo paminėt, kad mūsiškiai "bliauna per laukus nesavais velnio neštais balsais ir daužo būgnus". Kažkaip taip panašiai apibūdino čia atvykęs krikščionių dvasininkas, liepęs užčiaupti dainingą publiką ir supjaustyti būgnus. 2010.04.19 16:03, Exo rašė: > Aš matau milijonus gyvų sutvėrimų, iš kurių vieni vaikšto pusnuogiai, kiti prisidengę kailiu arba išvirkščia sermėga; visi jie išdžiūvę, nuskurdę, apaugę plaukais, aprūkę [...] Jų išvaizda iš pirmo žvilgsnio atrodo panašesnė į žvėries negu į žmogaus. Jie turi gėdingą mužiko vardą. Jų maistas - duona iš nesijotų miltų. O vieną metų ketvirtį jie tevalgo vien pelus. Jų gėrimas - vanduo ir vidurius deginanti degtinė. Gyvenami būstai - žeminės. Ten nepatenka saulės spinduliai. Jie persisunkia smarvės. Dvokiančioje bei dūmų pripildytoje belangėje šeimininkas, nuvargęs per dieną, ilsisi ant supuvusių pakratų. Šalia jo miega nuogi vaikai. Prie to paties gulto stovi karvė su veršeliu ir drybso kiaulė su paršeliais. > > XVII a. pab. lenkų publicistas > > >