> o tai gal karo metu turejo vokiecius is miestu pincetu isrinkt?! > Kalba buvo apie autochtonu naikinima Amerikoje, o as pridejau ta pati kas vyko Rusijoe. Ir visai nesniai. Ir kazkodel vokieciai rusus Miske su pincetu isrinko. Beje NKVD fronte rusu daugiau issaude, negu zuvo rytu fronte vokieciu.Bet gal NKVD ne rusus saude? Ka manai? "Raudonosios armijos karių elgesys paskutinėmis karo dienomis: to pamiršti neįmanoma" delfi.lt/news/daily/lithuania/raudonosios-armijos-kariu-elgesys- paskutinemis-karo-dienomis-to-pamirsti-neimanoma.d?id=73938304# į priekį žengiantys sovietų kariai išprievartavo didžiulį skaičių koncentracijos stovyklose įkalintų Rusijos ir Lenkijos moterų. „Šis faktas visiškai paneigė mintį, kad prievartavimą kariai laikė keršto prieš vokiečius metodu, kalbėjo A. Beevoras. Pakeliui į Berlyną moterimis rusų kariai naudojosi kaip gyvu grobiu. Jie manė, kad būdami Europos išvaduotojais gali daryti, ką nori. Ši mintis tiesiog nupurto, nes imi suvokti, kad civilizacijos pažanga tėra paviršinė, kad jos fasadą galima labai greitai nugriauti.“ Kai Jugoslavijos komunistas Milovanas Djilasas J. Stalinui paprieštaravo, šis tik nusistebėjo: „Ir kaip galima nesuprasti, jei tūkstančius kilometrų per ugnį, kraują ir mirtį pražygiavęs kareivis nori pasismaginti su moterimi?“ - Cia galite pasiziureti dokumentu kopijas kaip mirties stovyklos buvo pervezamos i Rusija. O Lenkijos mirties stovykla Osvencime buvo draugiskai palikta Lenkijai toliau Lenkijos tautines problemas spresti. obozrevatel.com/blogs/09123-nemetskie-lagerya-razbirali-i-ispolzovali-v- sisteme-gulag--dokument.htm PS Kokiais 1970 metais, mums vaikams, pasakojo toks Kuprenas, grizes is Lenkijos mirties stovyklu, kad vokieciai buvo pasitrauke ir kaliniai isbadejo ilgam palikti be maisto. Is stovyklos jie bijojo pasitraukti, nes juos butu iszude lenkai, kuriu laukuose jie dirbdavo. Uzejus rusams buvo tycia privirta kalnai mesos ir jos prisivalge kaliniai cia pat mirdavo. Todel as labiau tikiu, kad nufotografuoti kalnai lavonu yra politruku darbo rezultatas ir tik po fotosesijos palaidoti. lol:))),, 2010 05 02 17:20 Mano folkssturmo burys gavo isakyma judeti i Nemmersdorfa, isvalyti vietove ir ivesti tvarka. Jau prie Nemmersdorfo mes aptikdavome apverstus vezimus ir ismetyta pabegeliu bagaza. Paciame Nemersdorfe mes pamateme istisa vilkstine, sutraiskyta tanku. Tai, kas is jos liko metesi kelkrastyje. Bagazas buvo isvogtas, isplestas, sumindziotas ir sunaikintasCiviliu gyventoju mes neaptikom. Kaimo pakrastyje, nuo Zodeneno puses, prie namu, desiniau nuo uzeigos "Baltoji taure(bokalas, kvorta)", stovejo vezimas, ant kurio buvo nukryziuotos keturios nuogos moterys. Ju rankos buvo prikaltos vinimis. Uz aikstes su paminklu nezinomam kariui, greta su didele uzeiga "Raudonoji taure(bokalas, kvorta)" yra klojimas. Prie kiekvienos vartu staktos buvo prikalta po nuoga moteri. Namuose mes aptikome is viso 72 moteris su vaikais ir viena sena vyra ( kaip veliau paaiskejo 74 metu). Visi jie buvo mire, beveik visi nuzudyti ziauriais budais, neiskaitant kai kuriu nusautu i pakausi. Tarp zuvusiu buvo ir kudykiai, kuriu kaukoles buvo suskaldytos kietais daiktais. Viename kambaryje mes aptikome 84 metu akla moteri sedejusia fotelyje. Pas ja nebuvo puses galvos, greiciausiai nukirsta kirviu ar kastuvu, is virsaus iki sprando. Mes surinkome lavonus Kaimo kapinese, kur jie liko guleti kol atvyks tarptautine medicinos komisija, apie kurios atvykima mes girdejome. Kunai pragulejo tris dienas, bet komisija taip ir nepasirode. Tuo metu is Insterburgo atvyko med.sesuo, ieskojusi savo tevo. Ji surado savo savo 72 m. motina ir sena nusilpusi 74 metu teva, vieninteli vyra, tarp nuzudytuju. Ji pareiske, kad visi nuzudytieji buvo Nemersdorfo gyventojai. Ketvirta diena kunus palaidojome dviejuose kapuose. Kita diena atvyko komisija ir teko atkasti kapus. Istraukiant kunus teko panaudoti darziniu duris. Komisija istyrus palaikus nustate, kad visos moterys, iskaitant 8-12 metu mergaites ir 84-metu senute buvo isprievartautos. Po apziuros kunai buvo vel palaidoti. Kitais duomenimis 62 aukos. - Buvo sadistiškai nužudytos 72 moterys, o 50 prancūzų karo belaisvių, šio susidorojimo liudininkų, sušaudyti. Tarptautinė gydytojų komisija, čia atvykusi po sėkmingo vokiečių kontrpuolimo, nustatė, kad net 812 metų mergaitės ir 84 metų senutė buvo išprievartautos, pastarajai kareivišku kastuvėliu nukirsta pusė galvos. Ta pati dare ir dar ziauriau dare lenkai. Lenkijoje zudynes, tame tarpe ir zydu, tesesi iki 1949 metu. amazon.de/Tod-sprach-polnisch-polnischer-Grausamkeiten/dp/3887411544 kaina EUR 29,80 Tai knyga, kurioje aprasyti lenku vykdyti ziaurumai nuo 1919-1949 metu.