Cia dar truputis a tokie kaip tu, Audry, isdarineja. "Raudonarmiečių aukos - nupjautomis krūtimis ir išdurtomis akimis" delfi.lt/news/ringas/lit/raudonarmieciu-aukos-nupjautomis-krutimis-ir- isdurtomis-akimis.d?id=75898137# Nuo masinės girtų „išvaduotojų“ barbarybės krūpčiojo visa Rytų Europa. Be atskirų lavonų, išbarstytų po visą kurortinę gyvenvietę, buvo aptikta keletas didelių žemės iškilimų. Pavyko nustatyti, kad didelė dalis šių nužudytųjų buvo ne vokiečiai, o ukrainiečiai pabėgėliai, kurių prie Metgetų būta apie 25 000, taip pat vadinamosios Ukrainos „darbo tarnybos“ nariai, prievarta mobilizuoti (ir su kuriais vokiečiai nekaip elgėsi), o dabar, kaip ir daugelis jų tėvynainių kitose vietose, tapo sovietų keršto aktų aukomis. Šiauriau Metgetų, kaip pranešė kapitonas Zomeris, palei kelią iki pat Pavajų (Powanien, dab. Čerepanovas) visur gulėjo civilių gyventojų lavonai arba nužudyti šūviais į galvą, arba durtuvų ar buožių smūgiais. .... Pavelas Zolotovas prisimena, kaip prieš metus užimtame Žytomyre penketas minosvaidžių pulko karininkų užsuko į svečius pas vietos damas pailsėti, išgerti alučio, paklausinėti apie „kančias fašistiniame junge“: Tikriausiai visos merginos bijojo pasirodyti vokiečiams. Ne, vokiečiai nepuldavo prie merginų, atvirkščiai, mūsų merginos puldavo prie vokiečių. Na jau! Karininkų klube dažnai vykdavo puotos ir merginų priešais klubą susirinkdavo tiek, kad kareiviai jas vydavo šalin. Kiekviena stengėsi patekti į klubą, bet jie mažai ką kviesdavo. O gyventi su mūsų merginomis jiems buvo griežtai draudžiama ir jie bijojo su jomis prasidėti. O jei kuriai merginai pavykdavo slapta gyventi su kokiu karininku, tad jai visos pavydėjo ir ji elgėsi kaip karalienė: taip mylėti ir gerbti kaip vokiečiai mūsų vyrai nemoka. Vadinasi, jokios prievartos prieš moteris nebuvo? Na, ir pats pagalvokite, kam prievartauti, kai pačios dešimtimis prašosi. O dėl badavimo produktų trūko, bet kad kas badautų, nežinau, aplink mus nieko panašiai nebuvo. Visa tai taip neatitiko mūsų propagandos ir taip prieštaravo mūsų tikrovei, kad mano galvą paveikė kaip kaušas šalto vandens pagirioms. Mūsiškėje neokupuotoje teritorijoje žmonės visur badavo, visi vaikščiojo pageltę, išsekę, milijonai mirė badu, o čia apie badavimą ir negirdėta. Yra apie ką pamąstyti.“ Toks „antisovietinis“ apmąstymas vyresniajam leitenantui kainavo aštuonerius metus laisvės atėmimo. "Sovietų generolai karo korespondento akimis: beturčiai, kuriuos iškėlė revoliucija" delfi.lt/news/ringas/lit/sovietu-generolai-karo-korespondento-akimis- beturciai-kuriuos-iskele-revoliucija.d?id=76441127 Karjeros pradžioje jam teko mokyti sovietų generolus istorijos, matyti menką jų išprusimą ir kultūros lygį, rašyti bei publikuoti rišlaus sakinio neįstengiančių suregzti Raudonosios armijos „oratorių“ kalbas, bendrauti su jais neformalioje aplinkoje. .... Generolai buvo susėdę prie dviejų didelių stalų ir tarsi lenktyniavo, kuris atsidrėbs atsainiausia poza. Mažas juodaūsis kombrigas (generolas majoras) visiškai apskritu veidu sėdėjo priešais mane arčiau už kitus. Jo galva buvo pražilusi, tad reikėjo manyti, kad ūsų juodumą pavyko išgauti pas kirpėją. Permetęs per krėslo porankį trumpas mėlynomis kelnėmis aptemptas kojas, sukištas į blizgančius batus, ir tyliai skimbčiodamas pentinais, jis įbedė į mane pajuoka žibančias akis. Greta tūnojo storulis nuolaidžiais pečiais. Šio veidas atrodė tarsi amžiams vėjo nugairintas ir panašus į buroką, o akys, kai nukreipė į mane, mažytės ir užgriuvusios taukais. Jis lenktiniu peiliuku kruopščiai raižė stalo paviršiuje savo inicialus. Prie stalo atokiausio kampo prakaulus generolas, atvirtęs ant krėslo atlošo, švilpavo karinį maršą ir kartu mieguistomis akimis apžiūrinėjo mane. Ne jų kaltė, kad jie neįgijo deramo išsimokslinimo. Šie beturčių vaikai ir patys būtų nugyvenę beturčių gyvenimą, jei nebūtų į paviršių jų iškėlusi revoliucija.