Ką tu čia tam pydarui aiškini ? . Jis ir dabar tą patį darytų, jei tik galėtų. "Vidas Makauskas" wrote in message news:pc7p55$ntr$5@trimpas.omnitel.net... "Lietuvių tautos sovietinis naikinimas 1940 1958 m.“ 3w delfi.lt/news/daily/lithuania/sovietinio-teroro-zymes-zmogaus-ir- tautos-istorijoje.d?id=57573129 Knygą sudaro penki skyriai: Sovietų Sąjungos pasirengimas okupacijai, trys pagrindiniai Valstybės ir tautos naikinimas pirmosios sovietinės okupacijos metais (19401941), Lietuvių naikinimas lageriuose ir tremtyje 19411944 m. ir Sovietinis teroras ir nusikaltimas žmoniškumui 19441958 metais, taip pat apibendrinantis Lietuvių tautos naikinimo padariniai. Lietuvoje aukomis tapo ar tremties neišvengė daugiau kaip 300 tūkstančių žmonių, tarp jų 40 tūkstančių vaikų. Buvo piatiletkos planas Lietuvoje palikti 60% lietuviu kaimuose ir 40% miestuose Genocido įrodymai Maskvos dokumentuose „Ilgą laiką buvo teigiama, jog lietuviams netaikoma genocido sąvoka, nes jie buvo persekiojami, represuojami, žudomi dėl socialinių priežasčių. Knygoje pateikiu įrodymus, kad būtent represijos buvo taikomos ne pagal priklausomybę socialinei grupei, o pagal priklausomybę tautybei. Na, pavyzdžiui, nurodymas paleisti iš tremties rusų, ukrainiečių ir kitų tautybių moteris ir jų vaikus, ištremtus kartu su kitų tautybių žmonėmis, jei vyrai mirė arba jos išsituokė su vyrais, jei vyrai rusai ar iš netremtų tautų. Lietuviams, latviams ir estams išimtys nenumatytos“, tai pačios Sovietų sąjungos vidaus reikalų ministerijos informacija, slapta brandinti planais, sudarant vadinamąjį nepatikimų tautų sąrašą. Autoriaus įžvalgos, jog vertinimas, kokių tautybių žmonės gali būti paleisti iš tremties vietos, o kuriomis tautoms tai netaikoma, kalba apie nusikaltimus, vykdytus jau ne prieš socialinį sluoksnį, o prieš konkrečią tautą. Nepatikimų tautų sąraše yra čečėnai, ingušai, lietuviai, latviai, estai, vakarų ukrainiečiai ir kt. A.Anušauskas atskleidžia tai, ką kai kurie istorijos tyrinėtojai linkę ignoruoti ir teigti, jog išlikusiuose dokumentuose rašoma apie nacionalistus, banditus. „Šiuose dokumentuose kalbama apie lietuvius, latvius, estus. Lietuvoje išlikusiuose dokumentai rašoma, jog tremiami partizanų rėmėjai, buožės, nacionalistai. Maskvos dokumentuose šie socialiniai sluoksniai jau niekam neįdomūs. Jų ataskaitose nėra nacionalistų, įvardijamos konkrečios tautybės latviai, lietuviai, estai“, aiškina knygos autorius. „Moterys lageriuose buvo prievartaujamos, gimdavo vaikai. Barakuose jie gyveno atskirai, kartą per savaitę leisdavo susitikti. Ūgtelėjusius atiduodavo į vaikų namus, tad dažnas prarasdavo savo tapatybę. Taip pat dalis giminių dingo Sibiro platybėse. Žmonių, išgyvenusių tokią prievartą, prisiminimai iki šiol nutylimi“, - sako knygos autorius. Kraupios nužudytų partizanų, tarp jų ir moterų, nuotraukos liudija sadizmo pasireiškimus: jų kūnai išniekinti. Knyga, tapusi nusikaltimo žmoniškumui įrodymu, atskleidžia kai kam neparankią tiesą: tuo metu vykdytas prieš lietuvių tautą sovietų teroras mastais ir žiaurumu buvo išskirtinis. Tai patvirtina Gulago lageriuose darytos nuotraukos čia vykdavo eksperimentai su žmonėmis. Gulage medikai eksperimentavo ir rašė disertacijas apie eksperimentus, pavyzdžiui, kokį šaltį gali išverti žmonės, kokiomis ligomis jie serga, kiek pajėgs dirbti ar nebepajėgs. Tai akivaizdūs nusikaltimų liudijimai.