> jeigu ne lenkai, vokieciai nebutu naikine zydu, mazdaug taip. > as bijau cia toki sakini net rasyti, nes pasodiut oi kaip pasodiut uz > antipolonizma uz antisionizma uz visas antis, kurios nera zasys > Niekur as nebalansuoju. Taip, vokieciu valdziai reiketu moketi didele politine kaina savo tautai, jeigu pradetu masines zydu zudynes. Karo metu tai prilygtu savizudybei. Nekyla klausimo kodel Lenkijoje atsirado mirties stovyklos ir i jas vokieciai gabeno zydus is Olandijos, Prancuzijos, Danijos, Olandijos... 1940: Jonas 2005-03-14 18:57 Armija Krajova Vilnije saude Vilniaus universiteto studentus - lietuvius, taciau niekas niekur apie tai nekalba. Mano mociutes brolis buvo susaudytas toje pacioje duobeje su kitais 35 jaunuoliais - jie visi uzkasti Rasu kapinese. Is tiesu - galetu tuo bent kiek pasidometi ir Vilniaus universiteto istorikai. Juk lietuviai studentai i si universiteta, atgavus Vilniu, buvo perkelti is Kauno ir cia lenku nacionalistu buvo susaudyti... - Per pirmasias 2 savaites po Vilniaus atgavimo buvo iszudyta 17,000 lietuviu. Veliau zudymai buvo ziauresni ir metodiniski. Todel Bernardinu baznycioje rastu AK archyvu placiajai visuomenei neskelbia. Beje, dalis dokumentu yra jau sunaikinti. "Rasų kapinėms 3 mln. eurų" delfi.lt/news/daily/lithuania/rasu-kapinems-3-mln-euru.d?id=68395176 - Iszudytiems studentams? 1941: to Kriwis Gniazdowieckys, 2011 04 15 08:11 Artejant vokieciu armijai ir jai uzemus Lietuvos teritorija lenkai tiesiog naikino beginklius lietuvius. Is gimines liko tik dvi ir jas lenkai galvojo , kad nuzude , bet vokieciai isgelbejo. O lenkai tuo metu siautejo aukstaitijoje ir kardais kapojo visus lietuvius, paskui kaimus dar karta persukavo lenku raitiniku buriai, kurie tikrino ar nera pasilikusiu gyvu lietuviu ir juos rade pribaigdavo. Likusi gyva liudininke (jos parodymai yra nufilmuoti ir saugomi tikriausiai Lietuvos archyvuose) pasakojo, kaip karo pradzioje vieniems lenkams iszudzius visa seima, po kiek laiko jojo lenku raitininkai ir prijoje ju sodyba per atvira langa pasiziurejo i kraujuose gulincius iszudytus lietuvius ir pasidziauge lenkiskai "Ooo koks grazus vaizdelis!" Visa laime, kad jie nepastebejo suzalotu, bet dar gyvu dvieju lietuviu jaunos moters ir mergytes. Galvazudziams nujojus, moteris issinese ant ranku mergyte(dukterecia ir keliu vaziave vokieciai nuveze jas i Utena i ligonine. Visa medziaga apie ta genocida yra archyvuose. ta medziaga nufilmuota rode ir Lietuvos televizija. Juk is to kaimo atrodo gyvi liko tik trys zmones. Stai ka dare Lietuvoje like lenkai, jie vokieciams nesipriesino, jie naikino lietuvius ir tai nera paslaptis. Tai liudija gyvi ludininkai. 1944: Nukentėjęs asmeniškai, 2011 08 11 11:20 .... atvyko į tėvelių sodybą armijos krajovos smogikai, gal, koks 20 ginkluotų vyrų. Sustatė visus prie daržinės. Broliukas, kuriam buvo tik 12-ka metų slėpėsi daržinėj šiauduose, tai jį su durtuvais negyvai subadė... Vienas vyresnis pasakė, kad visus dabar sušaudys, nes esam lietuviai... Laikiau ant rankų dukrytę 2 mėnesių amžiaus. (aut.past. - mano mamą). Vienas lenkas liepė ją įmesti į šulinį, už tai sakė, kad paliks gyvą. Aš verkiau. Buvo siaubinga, spaudžiau prie krūtinės dukrelę, ją bandė iš mano rankų išplėšti, bet aš nepaleidau... Vyras neištvėrė ir puolė tą smogiką... Pargriovė jį ant žemės, pradėjo mušti, bet iš nugaros priėjo kitas lenkas ir iš pistoleto paleido šūvį jam į pakaušį). Vyresnysis kažką pasakė lenkiškai ir visi smogikai pakėlę ginklus pradėjo šaudyti. Mūsų buvo 14-ką žmonių... Likome tik 4 moterys ir 3 vaikai (mergaitės), nes 7-nerių Jonuką sušaudė su visais vyrais... Išaudė ne tik visus vyrus, bet ir mano anytą nušovė, nes ta labai garsiai verkė... Stipriai sumušė seserį, nes ta nesuprato lenkiškai... Neprievartavo, nes labai skubėjo. (kaip supratau buvo jau kelias sodybas aplankę ir bijojosi lietuvių partizanų) Susėdę į mašinas išvažiavo. Vienas dar paklausė manęs kūdikis berniukas ar mergaitė... Jei būčiau pasakiusi, kad berniukas - būtų nužudę ir jį... ....šių metų liepos 5-13 dienomis Lenkijos raitelių spektaklis Vilnijoje, surengtas žudynėmis Lietuvoje pagarsėjusios armijos krajovos garbei, ir tų raitelių marširavimas po kraštą su Lenkijos vėliavomis, dainomis, dalyvavimu pamaldose. Laikraštis „Tygodnik Wileńszczyzny“ (priedas „Rota“, Nr. 500) ta proga rašė: „Istorija, primenanti lenkų kario didvyriškus žygius, /.../ toliau yra gyva ir reikalinga Vilnijos gyventojams. /.../ Tarp vietinių gyventojų buvo tokių, kurių protėviai dalyvavo garbingose kovose (zude lietuvius kaimiecius), o atmintis apie tai gyva jų širdyse ir perduodama naujoms kartoms.“