Ta prasme, nepasitiki Lietuvos valstybine istaiga, kuri specialiai sukurta  tirti tokius reikalus? Manai, kad si istaiga, siurbdama is Lietuvos biudzeto lesas, pateikia visuomenei neteisingus skaicius?  

Ziurim, kas tas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras :

Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt

1. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – Centras) yra valstybės įstaiga, tirianti visas genocido bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų apraiškas ir Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais, taip pat ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, inicijuojanti genocido organizatorių ir vykdytojų teisinį įvertinimą, įamžinanti laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimą. Centras koordinuoja šių nuostatų apibrėžtos srities tyrimo darbus, kuriuos atlieka kitos institucijos.
Punkto pakeitimai:
Nr. XI-190, 2009-03-12, Žin., 2009, Nr. 30-1164 (2009-03-19), i. k. 1091010NUTA00XI-190 

2. Centras vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymu, kitais įstatymais, Respublikos Prezidento dekretais, Seimo ir Vyriausybės nutarimais bei šiais nuostatais.

      Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt 



"Vidas Makauskas" <vms@centras.lt> schrieb im Newsbeitrag news:pc7p55$ntr$5@trimpas.omnitel.net...
> 
> 
> "Lietuvių tautos sovietinis naikinimas 1940 1958 m.“
> 3w delfi.lt/news/daily/lithuania/sovietinio-teroro-zymes-zmogaus-ir-
> tautos-istorijoje.d?id=57573129
> Knygą sudaro penki skyriai: Sovietų Sąjungos pasirengimas okupacijai, 
> trys pagrindiniai  Valstybės ir tautos naikinimas pirmosios sovietinės 
> okupacijos metais (19401941), Lietuvių naikinimas lageriuose ir tremtyje 
> 19411944 m. ir Sovietinis teroras ir nusikaltimas žmoniškumui 19441958 
> metais, taip pat apibendrinantis Lietuvių tautos naikinimo padariniai. 
> Lietuvoje aukomis tapo ar tremties neišvengė daugiau kaip 300 tūkstančių 
> žmonių, tarp jų 40 tūkstančių vaikų. 
> Buvo piatiletkos planas Lietuvoje palikti 60% lietuviu kaimuose ir 40% 
> miestuose
> 
> Genocido įrodymai Maskvos dokumentuose 
> „Ilgą laiką buvo teigiama, jog lietuviams netaikoma genocido sąvoka, nes 
> jie buvo persekiojami, represuojami, žudomi dėl socialinių priežasčių. 
> Knygoje pateikiu įrodymus, kad būtent represijos buvo taikomos ne pagal 
> priklausomybę socialinei grupei, o pagal priklausomybę tautybei. Na, 
> pavyzdžiui, nurodymas paleisti iš tremties rusų, ukrainiečių ir kitų 
> tautybių moteris ir jų vaikus, ištremtus kartu su kitų tautybių žmonėmis, 
> jei vyrai mirė arba jos išsituokė su vyrais, jei vyrai rusai ar iš 
> netremtų tautų. Lietuviams, latviams ir estams išimtys nenumatytos“,  tai 
> pačios Sovietų sąjungos vidaus reikalų ministerijos informacija, slapta 
> brandinti planais, sudarant vadinamąjį nepatikimų tautų sąrašą.
> Autoriaus įžvalgos, jog vertinimas, kokių tautybių žmonės gali būti 
> paleisti iš tremties vietos, o kuriomis tautoms tai netaikoma, kalba apie 
> nusikaltimus, vykdytus jau ne prieš socialinį sluoksnį, o prieš konkrečią 
> tautą. Nepatikimų tautų sąraše yra čečėnai, ingušai, lietuviai, latviai, 
> estai, vakarų ukrainiečiai ir kt. 
> A.Anušauskas atskleidžia tai, ką kai kurie istorijos tyrinėtojai linkę 
> ignoruoti ir teigti, jog išlikusiuose dokumentuose rašoma apie 
> nacionalistus, banditus. „Šiuose dokumentuose kalbama apie lietuvius, 
> latvius, estus. Lietuvoje išlikusiuose dokumentai rašoma, jog tremiami 
> partizanų rėmėjai, buožės, nacionalistai. Maskvos dokumentuose šie 
> socialiniai sluoksniai jau niekam neįdomūs. Jų ataskaitose nėra 
> nacionalistų, įvardijamos konkrečios tautybės  latviai, lietuviai, 
> estai“,  aiškina knygos autorius.
> 
> „Moterys lageriuose buvo prievartaujamos, gimdavo vaikai. Barakuose jie 
> gyveno atskirai, kartą per savaitę leisdavo susitikti. Ūgtelėjusius 
> atiduodavo į vaikų namus, tad dažnas prarasdavo savo tapatybę. Taip pat 
> dalis giminių dingo Sibiro platybėse. Žmonių, išgyvenusių tokią 
> prievartą, prisiminimai iki šiol nutylimi“, - sako knygos autorius. 
> Kraupios nužudytų partizanų, tarp jų ir moterų, nuotraukos liudija 
> sadizmo pasireiškimus: jų kūnai išniekinti. Knyga, tapusi nusikaltimo 
> žmoniškumui įrodymu, atskleidžia kai kam neparankią tiesą: tuo metu 
> vykdytas prieš lietuvių tautą sovietų teroras mastais ir žiaurumu buvo 
> išskirtinis. Tai patvirtina Gulago lageriuose darytos nuotraukos  čia 
> vykdavo eksperimentai su žmonėmis.
> Gulage medikai eksperimentavo ir rašė disertacijas apie eksperimentus, 
> pavyzdžiui, kokį šaltį gali išverti žmonės, kokiomis ligomis jie serga, 
> kiek pajėgs dirbti ar nebepajėgs. Tai akivaizdūs nusikaltimų liudijimai. 
>