"Kitos mėnulio pusės“ užtemdyta kolchozų pradžios istorija" 3w alfa.lt/straipsnis/13972689/ Kitos.menulio.puses.uztemdyta.kolchozu.pradzios.istorija=2012-03-07_07-00/ 2009 metais Lietuvos istorijos institutas išleido Mindaugo Pociaus knygą. Ji buvo pavadinta partizanų dergimo knyga. - Kur šaudymų visame krašte įrodymai?! Jų nėra. Knygoje įvardytos partinio ir sovietinio aktyvo netektys pagal pareigas 1948 metais. Tame sąraše nėra nė vieno partizanų nužudyto kolchozo pirmininko ar kolchozninko. Pagal čekistų raštus, 1949 m. žuvo 42 kolchozninku. Kažkodėl M.Pocius nepasinaudojo sovietmečio leidinio „Kruvinos žudikų pėdos“ (1968) informacija, kurio tikslas buvo kompromituoti partizanus. Paaiškėja, kad per visą laiką iki 1957 m. iš penkių pietų Žemaitijos rajonų vieninteliame Šilalės r. buvo nužudytas (1949 m.) vienas kolchozo organizatorius, Balsių apylinkės deputatas. Jurbarko ir Šilutės r. nušauta po vieną pirmiausia į kolchozą įstojusį valstietį. Daugiau mirties bausmėmis buvo nubausta kolchozų pirmininkų - iš viso 34. Nė vieno nužudyto pirmininko šeima nenukentėjo. Žvelgiant iš šalies neatrodo, kad partizanai stipriai trukdė kurti kolchozus. neturėtume neatsižvelgti, jog kolchozams vadovauti, jiems „kelti“ buvo skiriami vakarykščiai stribai, susikompromitavę aktyvistai. Vytautas Liubinskas, 1951 m. pradėjęs dirbti Kaišiadorių r. vyriausiuoju veterinarijos gydytoju, prisimena: „Kolūkių pirmininkais dirbo partijos statytiniai. Daugelis jų (...) buvo perėjūnai, girtuokliai, savanaudžiai, neveiklūs ir mažai išmanę apie žemės ūkį.“ Sutiktina su Kęstučio Girniaus senokai padaryta išvada, kad kolchozų steigimo įkarštyje partizanai elgėsi santūriai. Sprendžiant pagal mūsų krašto patirtį, ir reti kolchozų pirmininkų nubaudimo mirtimi atvejai turėjo stiprų profilaktinį poveikį. Nors apylinkėse nebuvo nužudytas nė vienas kolchozo vadovas ar kitas pareigūnas, žinios, kalbos apie nubaustuosius pasiekdavo nuošaliausius kaimus, vertė paisyti partizanų nusiteikimo bausti kolchozų steigėjus, vadovus. Pirmojo mūsų apylinkėse kolchozo nariai pirmininku išsirinko ryšius su partizanais palaikantį žmogų. Manyta, kad tokie partizanams neužklius, bus priimtini ir valdžiai. On Sun, 12 Aug 2018 20:40:58 +0000, Motoras wrote: > Aš taip pat tikiu savo tėvų pasakojimais,o ne kažkokia propaganda.Ir > nereikia aiškinti,kad masiškai ėjo žudyti stribai persirengę > banditais.Mano senelį tie "didvyriai" nužudė vien už tai,kad dirbo > kažkokioje valsčiaus raštinėje.Žmogus į jokią politiką nesikišo,per karą > išsislapstė toliau nuo namų,o po karo grįžo į savo 10 ha ūkelį ir norėjo > ramiai dirbti žemę.Bėda buvo ta,kad jis laisvai kalbėjo rusiškai ir > vokiškai,o taip pat labai gražų kaligrafišką raštą.Jis prievarta buvo > įdarbintas toje raštinėje.Kai 1946 vasario mėnesio naktį banditai > įsilaužė į namus ir mano močiutės,mamos ir jos jaunesnės sesers > akivaizdoje,tėvą pradėjo daužyti moterys ant kelių parkritusio ėmė > maldauti neužmušti nes juos visus tuos "partizanus"pažinojo.Vieni iš jų > slapstėsi nuo kariuomenės,kiti vokiečių okupacijos metais šlaistėsi > užsirišę baltus raiščius ir darė tvarką su žydais.Išeidami tie > žmogžudžiai dar pasikinkė aukų arklį,įsidėjo neseniai paskerstą kiaulę > ir prigrasino "Jeigu taip gerai pažįstate,sekančią naktį gulėsite greta > gaspadoriaus". > Kitos daugiavaikės šeimos tėvą per prievartą paskyrė kolūkio > pirmininku.Šios šeimos likimas klaikus,išžudyta visa šeima ir sudeginta > savoje varganoje trobelėje.Ir dabar mes turime garbintu tuos > banditus,atiduoti pagarbą akmeniui kur nors lauko pakraštyje,ar prie > kryžiaus.Ačiū,aš to nedarysiu ir tai nedarys nei mano vaikai,nei anūkai.