Partizanai kovojo uz Lietuvos laisve pagal civilizuotu valstybiu 
nustatytas taisykles

pirmam 2013-10-31 14:38
ir kitiems ,turbut is Latviu gatves,kai jus apmoke aisku apie Hagos 
konvencijas ar tarptautines karo taiskles net neuzsimine,aisku ir kam,nei 
NKVD nei KGB nei dabartiniai Kremliaus gaujai(ten tapati NKVD-KGB) tas 
net nerupejo-sitie nuzudytieji net pagal tarptautines taisykles yra 
kariai,nes matyt nespejo ar nesusiprato nuo lavonu nurengti uniformu,o 
pagal tarptautinius susitarimus karys nesiojas matomus skiriamuosius 
zenklus ir ginkla jau yra karys,o ne ginkluotas civilis.taip ,kad cia 
nuzudyti yra ne kazkokie teroristai,o Lietuvos kariai-savanoriai,butent 
tokie ir sudare salygas 1918-1920 susikurti Lietuvos respublikai ir 
butent todel tokius okupantai taip stengesi isnaikinti,kad ne tik jie 
zutu,bet ir ju genofondas isnyktu-ir beveik pavyko-nes dabar kokie 30% 
per rinkimus saziningai nieko neverciami uz okupantus ir balsuoja...

"Įrodė 98 m. MGB tardytojo kaltę, tačiau į kalėjimą nesodins"
delfi.lt/news/daily/lithuania/irode-98-m-mgb-tardytojo-kalte-taciau-i-
kalejima-nesodins.d?id=69780540
Nuotrauka iš MGB albumo, skirto darbuotojų mokymams. Agentų-smogikų 
grupė, persirengusi Lietuvos partizanų uniformomis. Antroje eilėje, 
trečias iš dešinės stovi agentų-smogikų organizatorius Lietuvoje 
Aleksejus Sokolovas. Lietuvos SSR, XX a. 5 deš. Užrašas rusų kalba: 
„Nacionalistų uniforma aprengta agentų grupė“

V. 2015-02-05 11:04 IP: 95.173.33.84 
Vėlokai gimęs esi, jeigu nežinai, kad "liaudies gynėjais" okupacinė 
valdžia vadino "istrebitelius" , o partizanus - "buržuaziniais 
nacionalistais".
Pasiskaityk LUkšos-Daumanto knygą "Partizanai". Ten jis aiškiai parašo, 
kad partizanams tekdavo kovoti ir su elementarių plėšikų gaujomis. Be to 
partizanai į užduotis eidavo tik uniformuoti. Kuomet mundiruotės tiek 
suplyšo, kad jau nebuvo galima jų naudoti - teko organizuoti naujų 
siuvimą, o kovinį aktyvumą SUMAŽINTI. T. Y. kaip kurių operacijų 
atsisakyti, nes nepakako uniformų. 


tai va, 2011 04 26 22:18
Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas įvyko 1949 m. vasario 2-22 d. 
Šiaulių aps. (dabar - Radviliškio r.) Minaičių k. Stanislovo Mikniaus 
sodyboje įrengtame Prisikėlimo apygardos vado Leonardo Grigonio-Užpalio 
bunkeryje. Suvažiavime dalyvavo atstovai iš visos Lietuvos. Vasario 2-10 
d. vyko konsultacijos ir pasitarimai, vasario 10 d. - BDPS Prezidiumo ir 
Karo Tarybos jungtinis posėdis, o vasario 11-17 d. - LLKS Tarybos 
posėdis. BDPS Prezidiumo ir Karo Tarybos 1949 m. vasario 10 d. 
jungtiniame posėdyje buvo nutarta Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo 
organizaciją pavadinti Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžiu. LLKS Tarybos 1949 
m. vasario 11-17 d. posėdyje buvo svarstyti 25 klausimai, tarp jų 
sąjūdžio politinė programa, ginkluoto pasipriešinimo taktika, sąjūdžio 
politinė, ideologinė, organizacinė ir kita veikla, LLKS statutas, 
partizanų uniformos, pareigų ir laipsnių ženklai ir kt. Paskutinėmis 
suvažiavimo dienomis buvo sudaryta LLKS vadovybė ir priimti kreipimaisi į 
sąjūdžio dalyvius bei kitus Lietuvos gyventojus. 
LLKS Tarybos posėdyje buvo priimta LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. 
deklaracija. Joje buvo išdėstytos pagrindinės sąjūdžio politinės 
programos nuostatos, pabrėžta, kad okupacijos metu LLKS Taryba yra 
aukščiausias tautos politinis ir karinis organas, vadovaujantis politinei 
ir karinei tautos išlaisvinimo kovai. Deklaraciją pasirašė 8 posėdžio 
dalyviai: LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininkas Jonas Žemaitis-Vytautas, 
Tauro apygardos vadas Aleksandras Grybinas-Faustas, Vakarų Lietuvos 
partizanų srities štabo viršininkas Vytautas Gužas-Kardas, LLKS 
Visuomeninės dalies viršininkas Juozas Šibaila-Merainis, Prisikėlimo 
apygardos štabo viršininkas Bronius Liesis-Naktis, Prisikėlimo apygardos 
vadas Leonardas Grigonis-Užpalis, einantis Pietų Lietuvos partizanų 
srities vado pareigas Dainavos apygardos vadas Adolfas Ramanauskas-
Vanagas, LLKS Tarybos Prezidiumo sekretorius Petras Bartkus-Žadgaila. 
Deklaracija kartu su kitais Lietuvos partizanų vadų suvažiavime 1949 m. 
vasario 2-22 d. priimtais dokumentais sudarė teisinį ir politinį Lietuvos 
ginkluoto pasipriešinimo pagrindą, suteikė laisvės kovoms naują pobūdį, 
įteisino LLKS kaip visuotino organizuoto ginkluoto pasipriešinimo 
sovietinei okupacijai organizaciją, o jos Tarybą - kaip vienintelę 
teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje.

tai va, 2011 04 26 22:17
Lietuvos partizanai atitiko tarptautinėje teisėje kariuomenei 
priskiriamus požymius  turėjo vadovybę, dėvėjo uniformas, ginklą nešiojo 
atvirai, laikėsi karo tradicijų. Jie buvo Lietuvos kariuomenė okupuotoje 
Lietuvoje. Dėvėdami karines uniformas su atitinkamais skiriamaisiais 
ženklais laisvės kovotojai pabrėždavo, kad jie yra nepriklausomos 
Lietuvos gynėjai.
Partizanai kovojo už savo valstybę, kuri buvo sunaikinta ir prijungta 
prie SSRS. Jie atstovavo savo valstybei, nes buvo teisėti jos piliečiai. 
Partizanus aktyviai palaikė visuomenė.
Laisvės kovotojai okupacijai priešinosi ne tik ginklu, bet ir rašytiniu 
žodžiu. Per partizaninį karą Lietuvoje ėjo apie 60 pavadinimų periodinių 
leidinių ir apie 20 pavadinimų neperiodinių leidinių. Okupaciniams 
laikraščiams skleidžiant melą ir sovietinę propagandą partizanų 
laikraščiai buvo vienintelis šaltinis, iš kurio gyventojai sužinodavo 
apie tarptautinius įvykius, jie buvo vienintelė spauda, puoselėjanti 
tautinę kultūrą, tradicijas, ugdanti tėvynės meilę, pilietiškumą, dorovę.

Tarptautinė teisė to tevynes isdavimas, 2011 10 01 15:25
Tarptautinė teisė pripažįsta teisėtu pasipriešinimą okupacinam režimui. 
Teisėtu laikomas pasipriešinimas, kai jis turi struktūras, centralizuotą 
vadovybę, politinę programą, pasipriešinimo dalyviai viešai nešioja 
atpažinimo ženklus ir ginklus. Kilęs ginkluotas pilietinis 
pasipriešinimas siekė atkurti Lietuvos neprikausomą valstybę (pagal 
Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio politinę programą). Prasidėjus Lietuvos 
reokupacijai 1944 m., sovietinį režimą įtvirtino represinės struktūros. 
Sovietinis saugumas (NKVD-MVD ir MGB-KGB) kartu su partiniais organais 
formulavo užduotis, o pagrindinė ginkluoto pasipriešinimo (kuris nebuvo 
laikomas teisėtu pasipriešinimu) slopintoja buvo įvairių tipų NKVD-MGB 
kariuomenė. Pagalbine ginkluota jėga buvo sukarintinaikintojų (ginkluotų 
kolaborantų, daugiausia iš vietos gyventojų) būriai.






> "aprengė žalia miško brolių uniforma "
> 
> O taip, banditus renge vieninga uniforma:D  Ir kas jas tieke? ties tuo
> tavo pezalo skaitymus ir baigsim.
> 
> "Vidas Makauskas"  wrote in message
> news:pksqae$mr7$4@trimpas.omnitel.net...
> 
> 
> “Aš  KGB agentas Lyras” (sokolovininkas apie sokolovininkus)"
> -
> KGB agentas, kurį saugumas apie 1950-uosius metus aprengė žalia miško
> brolių uniforma ir pasiuntė į girią žudyti partizanų, Lietuvai paskelbus
> nepriklausomybę nutarė atverti širdį  duoti parodymus apie savo
> judošišką veiklą... Lyro išpažintyje galima aptikti ir tokias eilutes:
> “Knygos parašyti pats nesugebėsiu, nes neturiu literatūrinių gabumų. O
> jeigu atsirastų norintis smulkiai aprašyti mano gyvenimo odisėją, aš
> pasiruošęs padėti”.
> ...
> Taigi KGB agentas  smogikas Lyras, 1950 - 1953 metais veikęs Tauragės,
> Simno, Butrimonių apylinkėse, o 8-ame dešimtmetyje sekęs iš Sibiro
> grįžusius tremtinius, dėl jam vienam težinomų priežasčių ėmė vengti
> susitikimų ir pokalbių su buvusiais savo priešais  miško broliais.
> Lyras,
> po Kovo 11-osios akto paskelbimo, regis, noriai padėjęs išsiaiškinti
> kelių partizaninių grupių išžudymo aplinkybes, staiga tarsi vandens
> prisisėmė į burną: nežinau, neprisimenu, nemačiau. Džiugu, kad jis bent
> jau nepakeitė gyvenamosios vietos ir pavardės. (Taip pėdas yra sumėtę
> keli dar gyvi sokolovininkai.)
> -
> Nuotraukoje: sovietų armijos kariškiai "šukuoja" mišką ieškodami
> Lietuvos partizanų.
> 
> "250 tūkst. litų  už politinę ir moralinę išdavystę"
> -
> „Politine prostitute niekad nebūsiu“
> M. Dūdonis  greičiausiai ne vienintelis dešinysis, kuriam už melagingus
> parodymus šiandien pasiūlytas solidus honoraras (tardomam Jonui
> Zajančkauskui VSD pareigūnas irgi pažėrė įvairiausio pobūdžio grasinimų,
> jeigu neprisipažins dalyvavęs J. Abromavičiaus nužudymo akcijoje).
> Viršila M. Dūdonis baiminasi, jog anoji pusė vis tik ras, kas
> susigundytų solidžia sumele - ketvirčiu milijono litų. Sutiks pasėdėti
> cypėje keletą metelių, už tai paskui mėgausis sočiu gyvenimu. Jeigu tik
> sutikusiojo prisiimti svetimas nuodėmes paskui nenudaigos kalėjime. Kam
> mokėti įspūdingą honorarą, jei galima liudininką pašalinti?! Kad anoji,
> sovietinės nomenklatūros, pusė elgiasi nesirinkdama priemonių, - vargu
> ar ką nors stebina.
> -
> Kuo skiriasi 1918 ir 1990 metų savanoriai?
> Man buvo sunku patikėti, jog Lietuvos slaptosios tarnybos užsiimtų
> grasinimu, šantažu, papirkinėjimu ir persekiojimu tų, kuriems, sveiku
> protu vadovaujantis, reikėtų ant krūtinių kabinti ordinus ir medalius.
> Tąsyk įsiminė retorinis M. Dūdonio klausimas: kuo skiriasi 1918-ųjų ir
> 1990-ųjų savanoriai? Ogi vieniems davė žemės už priešinimąsi Rusijai,
> kitus už tą pačią veiklą dabar sodina į kalėjimą, bet kokia kaina ieško
> priekabių.
> -
> Šiandieninio VSD skandalo fone M. Dūdonio žodžiai neatrodo iš piršto
> laužti, sugalvoti, išprotauti.
> 
> "Ilgai lauktas VSD direktoriaus Povilo Malakausko pasitraukimas"
> Beje, P.Malakauskas traukiasi iš posto, tačiau klausimai, susiję su jo
> veikla, taip ir lieka be konkrečių atsakymų. Kodėl jis nepateikė Seimo
> NSGK tų nelemtų 12-os pažymų ir kiek šis nepateikimas pakenkė valstybės
> interesams? Kodėl jis delsė atleisti susikompromitavusius VSD
> pareigūnus,
> o sąžiningai parlamentarams liudijusių saugumiečių nepriėmė atgal į
> tarnybą? Galų gale taip ir neaišku, kodėl P.Malakauskas tapo VSD vadovu?
> Juk tarnaudamas krašto apsaugos ministerijoje bei STT jis nepasižymėjo
> jokiais konkrečiais darbais, neturėjo jokių nuopelnų. Atvirkščiai, kai
> kurie buvę kariškiai pastebi, jog P.Malakauskas nuolat konfliktavo su
> tuometiniu karinės žvalgybos ir kontržvalgybos vadovu Kostu
> Mickevičiumi, tuometiniu kariuomenės vadu Jonu Kronkaičiu. Tad ne iš
> piršto laužti įtarimai, kad į VSD postą po susikompromitavusio Arvydo
> Pociaus jis buvo pasodintas tik tam, kad šioje tarnyboje kuo ilgiau
> išlaikytų egzistavusią netvarką.
> 
> Rimas B 2015-11-30 18:50 IP: 78.60.22.100 Malakausko tėvas pokarinis
> komjaunimo aktyvistas Žemaitijoje, po to mokėsi Maskvoje Berijos
> aukštojoje mokykloje. Būdamas VRM papulkininku išėjo į atsargą.Motina
> lenkė. Šeimoje buvo kalbama rusiškai. Pats Pavlik (taip jis buvo
> vadinamas šeimoje) lietuviškai išmoko tik darželyje. Taigi čia kadras
> kaip ir drg. J.Jurgelis.
> 
> 
> 
> 
> 
> On Sun, 12 Aug 2018 21:11:34 +0000, Idomumo Dele wrote:
> 
>> ir nesakyk. liudininku daug yra, ne popieriniu, kurie pasakoja, kaip
>> viskas buve. zude kalkoznykus suzvereje nuo desperacijos misko
>> budeliai,
>> is ko jiems buvo gyventi, jei nei is plesikavimo ?
>> kita istorijos puse yra ta, kad kaip filmuose, jiems buvo del ko
>> kersyti,
>> deja kerstas nuejo per toli ir uzgavo mazai kuo kaltus.
>> vanagas kaip vadas atsakingas. sovietu teismas negi is lempos
>> suskaiciavo lavonu skaiciu, ka jo chebra pridirbusi ? tipo pameluoti
>> ateinancioms kartoms ?
>>
>> "Motoras" <motoras@motoru-pasaulis.com> ra?e
>> news:pkq60a$r5m$1@trimpas.omnitel.net:
>>
>>> AÅ  taip pat tikiu savo tÄ-vų pasakojimais,o ne kaÅŸkokia
>>> propaganda.Ir nereikia aiÅ kinti,kad masiÅ kai Ä-jo ÅŸudyti stribai
>>> persirengÄ™ banditais.Mano senelÄ? tie "didvyriai" nuÅŸudÄ- vien
> uÅŸ
>>> tai,kad dirbo kaÅŸkokioje valsÄØiaus raÅ tinÄ-je.Åœmogus Ä? jokiÄ…
>>> politikÄ… nesikiÅ o,per karÄ… iÅ sislapstÄ- toliau nuo
> namų,o po karo
>>> grÄ?ÅŸo Ä? savo 10 ha Å«kelÄ? ir norÄ-jo ramiai dirbti ÅŸemÄ™.BÄ-da
>>> buvo ta,kad jis laisvai kalbÄ-jo rusiÅ kai ir vokiÅ kai,o taip pat
>>> labai graşų kaligrafiÅ kÄ… raÅ tÄ….Jis prievarta buvo Ä?
> darbintas
>>> toje raÅ tinÄ-je.Kai 1946 vasario mÄ-nesio naktÄ? banditai Ä?silauÅŸÄ-
>>> Ä? namus ir mano moÄØiutÄ-s,mamos ir jos jaunesnÄ-s sesers
>>> akivaizdoje,tÄ-vÄ… pradÄ-jo dauÅŸyti moterys ant kelių parkritusio
>>> Ä-mÄ- maldauti neuÅŸmuÅ ti nes juos visus tuos
>>> "partizanus"paÅŸinojo.Vieni iÅ  jų slapstÄ-si nuo kariuomenÄ-s,kiti
>>> vokieÄØių okupacijos metais Å laistÄ-si uÅŸsiriÅ Ä™ baltus raiÅ
> ÄØius
>>> ir darÄ- tvarkÄ… su ÅŸydais.IÅ eidami tie ÅŸmogÅŸudÅŸiai dar
> pasikinkÄ-
>>> aukų arklÄ?,Ä?sidÄ-jo neseniai paskerstÄ… kiaulÄ™ ir
> prigrasino "Jeigu
>>> taip gerai paÅŸÄ?state,sekanÄØiÄ… naktÄ? gulÄ-site greta
> gaspadoriaus".
>>> Kitos daugiavaikÄ-s Å eimos tÄ-vÄ… per prievartÄ… paskyrÄ-
> kolūkio
>>> pirmininku.Å ios Å eimos likimas klaikus,iÅ ÅŸudyta visa Å eima ir
>>> sudeginta savoje varganoje trobelÄ-je.Ir dabar mes turime garbintu
>>> tuos banditus,atiduoti pagarbÄ… akmeniui kur nors lauko pakraÅ tyje,ar
> prie
>>> kryÅŸiaus.AÄØiÅ«,aÅ  to nedarysiu ir tai nedarys nei mano vaikai,nei
>>> anūkai.
>>>