ufonaut rašė: > On 11/25/2010 08:21 PM, Laimis wrote: >> Jei įvykių aibėje nagrinėjami du (ar keli) įvykiai, tai abiejų (visų) >> įvykių (kombinacijos) tikimybė yra visų įvykių tikimybių sankirta, todėl >> tikimybė, kad iškris „juodas juodas“ yra lygi P(A) * P(B) = 1/2 * 1/2 = >> 1/4. >> Lygiai tokia pati tikimybė, kad iškris „juodas raudonas“. T.y. visų >> kombinacijų tikimybės, kai kiekvieno įvykio tikimybės lygios, taip pat >> yra lygios. >> >> Paaiškinama ir ant pirštų: didėjant įvykių skaičiui, didėja galimų >> kombinacijų skaičius, todėl konkrečios (vienos) kombinacijos tikimybė >> mažėja proporcingai kombinacijų skaičiui. >> >> Konkrečiu atveju yra lygiai 4 kombinacjos: >> „juodas juodas“ >> „juodas raudonas“ >> „raudonas raudonas“ >> „raudonas juodas“ >> >> Vienos iš kombinacijų tikimybė ir yra lygi vienam iš visų galimų >> kombinacijų variantų, t.y. 1/4. > > Taigi ne to klause... Bande supaprastintai iliustruot (nors jau ir taip > paprasta), kad esamo ivykio neitakoja pries tai buves ivykis. Ar tai > butu juoda/balta, herbas/skaicius ar sviedinio pataikymas/nepataikymas i > duobe. Tą ir parodžiau iš kito galo. Net jei 10 kartų iš eilės iškristų juodas, tai tokia tikimybė nėra niekaip didesnė ir niekaip nereiškia, kad juodas krenta dažniau. Dažniau krenta jis tik tų dešimties įvykių imtyje (eksperimente). Naujas eksperimentas ir naujas rezultatas. Todėl kai šeštą kartą iš eilės iškrenta juodas, nėra jokio racionalaus pagrindo manyti/spėti, kad jis iškris ir septintą, sekančius sykius, nes tikimybė, kad iškris 10 juodų iš dešimties yra lygi tikimybei, kad iškris juodų-raudonų (juodas, raudonas, juodas raudonas, ...) zebras.