Faktas rašė:
> jei taip būtų, tai nebūtų draudžiama į casino neštis kompiuterius ir skaičiuoti ruletės iškritimus.

Abejoju, kad iš tikrųjų gerai supranti kodėl ir kam draudžiama tai 
daryti. O aibėje jurisdikcijų ir nedraudžiama (nėra neteisėta).
Kai kur naudojami pavyzdžiui programiniai atsitiktinių skaičių 
generatoriai ir gali sėdėti, kad ir su superkompiuteriu...

Taip, fizinis ratas ir jį sukantis asmuo atsitiktinumo požiūriu yra 
netobula sistema ir negarantuoja *tobulo* atsitiktinumo. Treniruojantis 
akimi (ir/ar naudojant balistinius/laiko/greičio apskaičiavimus 
kompiuteriu), galima (išmokti) nuspėti į kokią _sritį_ kamuoliukas kris 
tikėtiniau, priklausomai nuo rato/kamuoliuko greičio ir padėties. 
Kartais šito gebėjimo (tikimybinio pranašumo) pakanka persverti „house 
edge“, tada ir pavyksta laimėti. „House edge“, tai tokia 
laimėjimo/išmokų sistema, kai orientuojantis į tikimybinį/matematinį (o 
ne atsitiktinį, sėkmės) laimėjimo modelį, net ir laimėdamas, pralaimi, 
nes negauni grąžos (t.y. laimi mažiau, nei teko pastatyti). Pvz.: 
pastačius 37 kartus po 1$ ant to pačio skaičiaus, vidutiniškai vieną 
kartą iš tų 37 kartų (o realybėje per didelę aibę tokių bandymų) 
turėtum/tikėtina laimėti, tačiau laimėdamas gautum tik 36$ (laimėjimas 
35 prie 1 ir 1, kurį pastatei, grąžos); 1$ atitenka kazino. Taigi, 
„house edge“ garantuoja minusą, kai tikiesi garantuoto (tikimybinio) 
laimėjimo.
Jei treniruojantis ar naudojant kompiuterį pavyksta įgyti nežymų 
tikimybinį pranašumą ir to pakanka atsverti „house edge“, tai ilgame 
žaidimo etape ir pavyksta laimėti. Tačiau būtina sąlyga -- tokioje 
ruletėje turi būti leidžiama statyti jau pasukus ratą.
O kompiuterių naudojimas neturi nieko bendro su tikimybiniu 
išskaičiavimu pagal prieš tai kritusius kamuoliukus, jų skaičių ir/ar jų 
kombinacijas, jų spalvas.

p.s. Einšteinas yra pasakęs „No one can possibly win at roulette unless 
he steals money from the table while the croupier isn't looking.“