Apie mediciną mažai gaudausi, bet iš patirties galiu tik tiek papasakoti. Močiutė 78m, iškart po insulto manęs nepažindavo, mažai judėdavo. Mama (dirbanti bendrosios praktikos gydytoją) kas dieną statė lašelines, siuntė į sanatoriją, liepė dirbti įvairius smulkius ūkio darbus (plauti indus, šluostyti ir t.t), diena dienon. Atrodo po kelių mėnesių 3-4, lyg ir atsistatė. Kažkiek vaikšto, valgyt pasidaro, mane pažįsta, nors atmintis aišku jau suprastėjusi. Vistiek žmogus po insulto pasikeičia. Kiek supratau, reabilitacija buvo daroma neduodant žmogui užstingti ir visur jį varinėjant :). Mol, jeigu užsigulės lovoje, iš vis bus blogai. Kiek čia moksliškai ir mediciniškai pagrįsta - neįsivaizduoju. pablas rašė: > Drauga istiko insultas.Truko kraujagysle, issiliejo kraujas. > Desine puse paralyziuota.Kalba sunkiai. > Guli provincijos ligoninej. > Patarkit, kuo galeciau jam padeti. > Ir gal zinot, kokia buna gydymosi eiga, kiek trunka. > Gal yra kokiu nors subtilybiu, kuriu medikai neskuba atskleisti > (geresni vaistai ar pan.)ar teisingu vietu reabilitacijai? > Tarp kitko, jis buvo daznas svecias ir siame groupse.