Tai patvirtina tai, ką esu skaičiusi: svarbiausia - fizioterapija nuo pat pradžių, nuo pat pirmos dienos (na, žinoma, atitinkamai, bet būtent - neleisti "užsigulėti"). Medicininis paaiškinimas buvo toks, kad tie ryšiai smegeninėj, kurie yra pažeisti, tai jau šiaip ar taip nebeatsistato. Bet žmogaus smegenys yra labai "plastiškos", ir atsisakius vienam sektoriui, kiti _gali_ perimti jo funkcijas, tik reikalinga atitinkama stimuliacija (taip sakant, smegeninei reikia įrodyti, kad tai būtina :) ). Tai sutampa ir su Bone Daddy pasakymu, kad nuo amžiaus priklauso, jaunesniam žmogui, matyt, tai pavyksta lengviau. Iš praktinių patarimų ten buvo minėta, kad, jei suparalyžuota viena pusė, tai reikia kaip tik stengtis iš tos ( o ne sveikosios) pusės su žmogumi bendrauti: sėstis ant/prie lovos, šnekinti, ką nors paduoti. Gerai, jeigu yra galimybė lovą pastatyti taip, kad durys būtų iš supralyžuotos pusės. Žodžiu viską, kad būtų priverstas kreipti dėmesį į tą /per tą pusę. digis schrieb: > Kiek supratau, reabilitacija buvo daroma neduodant žmogui užstingti ir > visur jį varinėjant :). Mol, jeigu užsigulės lovoje, iš vis bus blogai. > > Kiek čia moksliškai ir mediciniškai pagrįsta - neįsivaizduoju. > > > pablas rašė: >> Drauga istiko insultas.Truko kraujagysle, issiliejo kraujas. >> Desine puse paralyziuota.Kalba sunkiai. >> Guli provincijos ligoninej. >> Patarkit, kuo galeciau jam padeti. >> Ir gal zinot, kokia buna gydymosi eiga, kiek trunka. >> Gal yra kokiu nors subtilybiu, kuriu medikai neskuba atskleisti >> (geresni vaistai ar pan.)ar teisingu vietu reabilitacijai? >> Tarp kitko, jis buvo daznas svecias ir siame groupse.