nelabai supratau su mirtim, jei mergina mirė, tai atsiprašau už visus svaičiojimus ir psichologas gal ir būtų neprošal. bet jei ne - tėvai yra neišvengiami ir nepakartojami, o mergina yra atsitiktinumas, kurių gali būti daug. Juos lyginti visai ne į temą. Ir jeigu mergina išėjo, tai būtent ir yra tinkamas klausimas, KODĖL ji išėjo. Ateičiai. Bet joks klausimas ir joks veiksmas praeities nepakeis. Mergina ne mama, ji turi visas teises išeiti. Tai nėra meilė, kad tu negali su tuo susitaikyti, o nuosavybės jausmas - mano daigtas drįsta išsiversti be manęs. O jei dar verčiasi geriau, tai iš vis tragedija. Taigi, jei nori ateityje to išvengti, turi būtent gilintis į tuos niuansus: -kodėl buvai su ja -kodėl ji išėjo -ko man dabar trūksta, ko konkrečiai neturiu dabar, ką turėjau su ja (be svaičiojimų apie "meilę" ir "gyvenimą ne sau") -kas turėtų atsitikti, kad man pataptų geriau (be svaičiojimų "surasti sielos dvynį", "daugiametis ryšys" ir pan.) kažkuria vieta jaučiu, kad tau staiga pagerėtų, jei jai imtų eitis blogai, jos naujasis ją baisiai ir viešai (per teliką, pvz.:) įskaudintų ir tada ateitum tu - riteris, gelbėtojas, moteriškų ašarų braukėjas, visą laiką žinojęs, kad taip bus :) Ar ne to lauki tuos metus? "hloppak" <brukalai@kalbisiai.kom> wrote in message news:h9qjuj$lvd$1@trimpas.omnitel.net... > nesigilinam i niuansus kaip ten su nuejimo savais keliais. kitas q: mirsta > tevas ar motina - o tu jau savarankiskas. ot tai big dyl? nebereikalingi > jie tavo islikimui, tai let go ir nesiparinti? su isejimu zmogaus vienu ar > kitu budu, mirsta dalis taves, dalis zmogaus istorijos ir esybes, kas esi. > kuo artimesnis, tuo daugiau. kiek ten gedeti reikia as neisivaizduoju. > manau, kad lifetime neuztenka kartais. kas sugeba lengva ranka apsieiti - > man keista. pavirsutiniskai iseina, jeigu vienas daugiametis rysys lengvai > pakeiciamas kitu brand new. o kad perdaug isikliopines buvau ar siaip > jautrus - rait, taip jau isejo.