o kaip manai, ikapiu ruosimas, nera pasiruosimas mirciai? Zmogus zino, kad tai ivyks ir samoningai ruosiasi, nes nori gyvenimo kelia pabaigt graziai, o ne taip, kaip ji aprengs pasimete artimieji. Mano mociute lygiai taip pat turejo pora komplektu ikapiu. Keli metai pries mirti nusipirko grazesnius batus gulimui i karsta :)

"ALORA" <aloros@kompas.de> wrote in message news:ha02o1$dsi$1@trimpas.omnitel.net...
> :) o gal žmonės įtikėjo, kad po mirties tikrai daugiau nieko nebebus?
> 
> bet kuriuo atvejum, mano aplinkoje ta baimė nepasireiškia. Mano močiutė, 
> pvz., savo mirčiai "ruoštis" ėmė nu kokių 60 metų ir po to kaip minimum 3 
> įkapines sukneles pasikeitė. Pagal paskutinę madą :) Tai buvo savotiškai 
> žavu, ji to nedarė su kažkokia baime, tiesiog žinodama, kad tai mormalu. Ir 
> norėjo net ir tada nepasišiukšlinti :)
> 
> "Ruta" <rutapeter@online.de> wrote in message 
> news:h9vr5s$6kp$1@trimpas.omnitel.net...
>> Todwl kad mirtis kaip faktas vis labiau išstumiama iš kasdienybės sąmonės. 
>> O tai, kas nepažįstama ir tampa vis labiau neapčiuopiama, kelia ir daugiau 
>> baimių.
>>
>