Labai blogai darote, kolega:) Pirmiausia, tai nereikia laukti kol ateis šviesumo akimirka, kai suprasite, kad nuo šios minutės ir prieš tai buvusios sekundės jūs jau neberūkalius. Kuo labiau sureikšminate tokią akimirką, tuo labiau ji tampa svarbi, tuo labiau laukiama. O ji vis neateina.. ot nervas ima, ane? :) Antriausia, tai rūkymą siejate su kažkokiu maloniu dalyku, dėl to nerūkymas visą gyvenimą atrodo kaip labai baisus dalykas, lyg kažko būtumėt netekęs ir tikitės, kad kadanors gyvenime vėl galėsite tuo pasidžiaugti :) Rūkymas nieko gero neduoda, nors taip turbūt ir neatrodo. Trečiausia, tai reikėtų šiek tiek savianalizės apie rūkymą padaryti, suvokti tam tikrus dalykus kitaip. Jeigu rūkymas padeda nusiraminti, kodėl nerūkantys sugeba normaliai su stresu susitvarkyti, kodėl jiems neprireikia kažko griebtis? Jeigu rūkymas padeda atsipalaiduoti, kodėl nerūkantys jaučiasi ne ką mažiau atsipalaidavę? Kai ateis suvokimas, kad cigaretė tėra savęs apgaudinėjimas ir kad be jos galite būti laimingas ir džiaugtis gyvenimu, va tada tikrai skaitysitės kaip nerūkantis ;)

PS. Rūkiau 5+ metus, nuo 13.

"Toxis@ze_yvil_place" <tox@work.ble> wrote in message news:h4ccp9$cq9$1@trimpas.omnitel.net...
> Anyway, kolkas save raminu, kad kai mesiu - vis tiek kartkartemis sau lesiu pasilepint cigarais... (Kad neishgasdinchiau organizmo, kad viskas, neberukysi suchka visa gyvenima=)
> Iki tol bandzhiau mest kelis kartus... viskas baigdavosi nu tik viena cigarete.. juk labai susinervinau, tai galima...