Cigarai į plaučius netraukiami, todėl nesuprantu, apie kokias dozes čia rašai - tai, kas absorbuojama per burnos gleivinę? Jei tu tuos cigarus į plaučius traukdavai - tada ne stebuklas, kad tau buvo lengva mesti tą kankinantį užsiėmimą. Teisingai Toxis rašo, tu ne rūkei, tu bovyjaisi. Tik rūkorius supranta, ką iš tiesų reiškia 'mesti rūkyti'. Tai visiškas gyvenimo pertvarkymas, nes rūkymas pasamonėje jau būna įaugęs į dienotvarkę. Šiuo įpročiu vos ne dieną matuoti galima: važiavimas iki darbo užima vieną cigaretę laiko, važiavimas iš darbo užima vieną cigaretę laiko, papusryčiavai - parūkai, papietavai - parūkai, pavakarieniavai - parūkai, piktai aplojai pavaldinį - parūkai, aplojo šefas - parūkai, sėkmingai įvykdei užduotį darbe - parūkai, atsigėrei alaus - parūkai, paskutinis alaus gurkšnis sinchronizuotas su paskutine cigarete, kad būtų tas malonus įprastas optimalus drėgnumo ir rūkalų santykis burnoje, pasidulkinai - parūkai. Jei to nesuvoki, tu nerūkei. Nes būtent taip mąsto rūkantys žmonės. "Eimis" <eimisas@centras.lt> wrote in message news:h4cqac$r0v$1@trimpas.omnitel.net... > > "Toxis@ze_yvil_place" <tox@work.ble> wrote in message > news:h4cf6s$g3h$1@trimpas.omnitel.net... >> rukiai _1_ metus _cigarus_ - tai viska pasako. >> tu nerukei, tu zhaidei. Nikotino tu ish ju negaudavai pakankamai, kad >> organizmas priprastu prie jo ir taptum priklausomas. > > Gal gali surašyti sąlygas, kurių reikia, kad taptum pasak tavęs, > "nikotinomanu"? Ir kokia stati/nuožulni yra pripratimo kreivė, kada > pasiekiamas "point-of-no-return"? Aš rūkiau per dieną po 3-4 cigarus. Dozė > iš jų gerokai žiauresnė, nes davus pabandyti giminaičiui, kuri varo po 1 > pakelį per dieną, jis atšoko nuo pačio pirmo. Tačiau jau nuo pat pradžių > žinojau, kad tai tiesiog cheminė substancija, kuri patekus į organizmą > sukelia tokius ir tokius efektus, kurie turi tokį ir tokį veikimo laiką, > bei palieka įvairius liekamuosius reiškinius, nuo trumpų iki ilgų.