NicMC schrieb: > Ruta wrote: >> Yra situacijų, dėl kurių aš labai dėkinga, kad ... aš jose >> neatsidūriau. Pvz., ar tikrai daryti viską, kas įmanoma, kad >> išgyventų neišnešiotas kūdikis. O šiaip - jeigu tu įsitkinęs, kad tos >> pastangos duoda _teisingų_ vaisių - tai žinoma, tą darai. Klausimas >> ne tame, klausimas yra būtent tame įsitikinime, kas yra teisinga - >> tiek plačiąja prasme, tiek ir kiekvienu konkrečiu atveju. > > Klausimas kiek zapadlistinis. Juk aišku, kad vyrai ir moterys į tai > žiūri skirtingai. Vyras ko nemato, negirdi ir negali pačiupinėt, to > nesuvokia, todėl neišnešiotas kūdikis jam dar ne žmogus, jo dar nėra. > Kas kita moteriai - ji tą vaiką puikiai jaučia. Bet kuriuo atveju, > pirmiausia moteris, toliau kūdikis, o daryti viską kas tik įmanoma abiem > atvejais. Ne, aš turėjau galvoje atvejį, kai gimsta neišnešiotas - tokį ir vyras puikiai mato, ir - jeigu jis tikrai jaučiasi (arba bent jaučia pareigą būti) tėvu - dilema yra tokia pati. Gerai, jei trūksta tik kokio mėnesiuko - čia klausimo dažniausiai nekyla ir situacija vienareikšmiška. Bet jei 3-4?