žr. http://www.vlkk.lt/naujienos BENDROSIOS NAUJIENOS 2009-05-04 Visuomenei rūpimi kalbos klausimai Kalbos konsultacijų banko lankytojai balandžio mėnesį labiausiai ieškojo informacijos šiais klausimais: „pilnai“, „pagalba“, „dileris“, „linkas“, „kabutės“, „tuo tarpu“,„failas“, „marketas“, „tinklalapis“, „barkodas“, „serveris“, „įtakoti“, „taip pat“, „editorius“, „pagal“, „brūkšnys“,„marketingas“, „vebas“, „lizingas“, „dėka“. Žr. http://www.vlkk.lt/lit/88753 KOMISIJOS POSĖDŽIAI 2009-05-11 3-iasis Kalbos komisijos posėdis Posėdyje numatyta svarstyti valdų ir kraštų gyventojų pavadinimus, naujus terminus, įvertinti grupės asmenų siūlymą atšaukti 87-ąjį nutarimą dėl moterų pavardžių darymo. Žr. http://www.vlkk.lt/lit/88888 ***** KLAUSĖME, kokios formos mergaičių ir moterų pavardės galimos? Ačiū visiems 357-iems balsavusiesiems! Daugiausia balsų (40 %) atiduota už darybos būdus, nustatytus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2003 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. N-2 (87) „Dėl moterų pavardžių darymo“ (Žin., 2003, Nr. 65-3009, plačiau žr. http://www.vlkk.lt/lit/nutarimai/asmenvardziai.html ), t. y. galimais būdais laikomi tradicinis priesaginis ir su galūne -ė be priesagos. Mažiausia balsų (14 %) – tik už priesaginį darybos būdą. Likusiųjų nuomone, moterų pavardės galėtų būti sudaromos ir su galūne -a, kai kuriems atrodo priimtinos ir vyriškos formos pavardės. ***** Atkreipiame dėmesį į visų pildomą DISKUSIJŲ temą *Spaudožvalga. Pastaruoju metu itin didelio žiniasklaidos dėmesio sulaukė būtent moterų pavardžių klausimas: 2009-05-12 Nenorėjau būti „-ienė“ (Snieguolė Dovidavičienė) Pasiunti darbdaviui savo CV, kuriame nurodai pavardę „-ienė“, bet tau paskambina ir pasako, kad esi nepageidaujama. Sulaukei tam tikro amžiaus, bet vis dar esi „-aitė“? Ojojoj... Pirmu atveju - tu ištekėjusi ir tikriausiai turi (arba greitai turėsi) vaikų, antru - esi „užkietėjusi feministė.“ O įsivaizduokite atvirkščiai - be jokio šeiminio testo jus priima į darbą, maloniai bendraujate naujų pažįstamų draugijoje, kuriems jūsų statusas - esate vieniša, išsituokusi ar ištekėjusi - nė motais. Utopija? Taigi... Žr. http://www.lrytas.lt/-12420670001240885910-nenor%C4%97jau-b%C5%ABti-ien%C4%97.htm 2009-05-10 Kultūrininkai aptarė ir moralinę krizę, ir pavojus kalbai Kultūros atstovai, šeštadienį susirinkę į ketvirtąjį Lietuvos kultūros kongresą, aptarė šiandienines kultūros ir visuomenės gyvenimo problemas nuo moralinės krizės iki pavojaus kalbos išlikimui. Lietuvos mokslų akademijoje vykusiame suvažiavime dalyvavo žinomi poetai, rašytojai, muzikai, dailininkai, kalbininkai, akademinės bendruomenės atstovai. Žr. http://www.balsas.lt/print/251624 2009-05-08 Moterų pavardžių klausimas iškėlė gilią, pūliuojančią visuomenės problemą (Audronė Kačinskaitė-Satkauskė) Moterų pavardžių pasirinkimo klausimas sutraukia vis daugiau intelektualų ir visuomenės dėmesio. Kalbininkams ir Valstybinei lietuvių kalbos komisijai besiginčijant, visuomenės nuomonė komentaruose išsiskiria į priešingas stovyklas, iškeldama opią problemą, kurią jau seniai reikėjo nagrinėti. Ką pakeičia moters pavardės galūnė „-ė“? Žr. http://www.delfi.lt/archive/print.php?id=22036184 2009-05-07 Lingvistinis skaistybės diržas (Kristina Sabaliauskaitė) <...> Pakanka prisiminti Žemaitę, Bitę, Šatrijos Raganą, Lazdynų Pelėdą, Salomėją Nėrį, Liūnę Sutemą, Alę Rūtą. Tai juk irgi iškalbinga lietuviška tradicija? Ar tokie pseudonimai (iš esmės virtę jų pavardėmis, neatsiejami nuo jų tapatybės) – tai jų nedorumo, amoralumo įrodymas? Tad kas apmaudžiausia – kad kitados buvę tautos šviesuomene profesoriai, kalbininkai nusivažiuoja iki tokio lygio, kad šiandieninėms Lietuvos moterims nori uždėti kažkokius lingvistinius skaistybės diržus. Žr. http://www.lrytas.lt/-12414965261240240703-lingvistinis-skaistyb%C4%97s-dir%C5%BEas.htm 2009-05-07 Kam moterims vyriškos pavardės? Trečiadienį naujienų agentūros ELTA konferencijų salėje surengta spaudos konferencija tema „Kam moterims vyriškos pavardės?“. Diskusijoje dalyvavo Lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė, atlikėja Natalija Zvonkė, Lietuvių kalbos instituto vardyno skyriaus kalbininkas Kazimieras Garšva, aktorius ir dainininkas Kostas Smoriginas, diskusijos moderatoriumi buvo dienraščio „Respublikos“ įkūrėjas, leidėjas ir vyriausiasis redaktorius Vitas Tomkus. Vaizdo reportažas iš spaudos konferencijos, žr. http://www.balsas.lt/video/251156 arba http://www.balsas.lt/video/251156/kam-moterims-vyriskos-pavardes/rubrika:video-lietuva 2009-05-06 Kalbininko siūlymas moterims: imti pavardę su priesaga arba netekėti (Eglė Digrytė) Neutralios moterų pavardžių formos yra toks pats lietuvių kalbos taisyklių pažeidimas, kaip ėjimas per gatvę degant raudonam šviesoforo signalui. Taip trečiadienį surengtoje diskusijoje pareiškė kalbininkas Kazimieras Garšva, ginantis lietuviškas moterų pavardes su priesagomis. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė Irena Smetonienė savo ruožtu priminė, kad diskusija dėl neutralių moterų pavardžių kilo dar 1918 m., o ją pradėjo pats bendrinės kalbos tėvas Jonas Jablonskis. Žr. http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=21990522 2009-05-05 Apie Dievą ir moterų moralę (Nida Vasiliauskaitė) .... Galėjo jie dar pasiūlyti uždrausti kelnes ir įsakyti privalomai ryšėti skareles – jos irgi rodė „šventą priklausomybę šeimai“, ištikimybę tradicijai, moralinį tyrumą bei (o tai, tų laikų kalba kalbant, yra tas pats) subordinaciją vyrui. Arba (dar geriau) atgaivinti praėjusio amžiaus realiją įrašyti moterį į vyro pasą, užuot išdavus jai atskirą – gražesnio „šventos priklausomybės šeimai“ ir „sutuoktinių vienovės“ simbolio juk būti negali, ar ne? Žr. http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/article.php?id=21966329 2009-04-30 Ar neutralią pavardę pasirinkusios moterys yra amoralios? (Indrė Sesartė) Praėjus šešeriems metams po Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) nutarimo, leidusio moterims pasirinkti ir neutralią pavardę be priesagos, vėl kaista aistros. Diskusijų audrą iššaukė Seimo vadovui keliolikos kultūros ir mokslo veikėjų pasirašytas raštas, kuriuo jie reikalauja atšaukti minėtąjį nutarimą. Ar pritaria nuomonei, kad moterys su neutraliomis pavardėmis gyvena amoraliai ir negarbingai, – naujienų portalas Valstietis.lt klausė poeto J. Marcinkevičiaus. Žr. http://www.valstietis.lt/Rubrikos/Lietuvoje/Karsta-tema-ar-neutralia-pavarde-pasirinkusios-moterys-yra-amoralios-papildyta-komentarais 2009-04-30 Turėti pavardę be priesagos yra nepadoru? (Dalia Gudavičiūtė) .... Šiuo metu Lietuvoje užregistruota 3480 moterų, kurių pavardės yra be priesagų. Tai nustatė speciali kompiuterinė programa, kurią „Lietuvos ryto“ prašymu sukūrė Gyventojų registro tarnybos darbuotojai. Paaiškėjo, kad Lietuvoje gyvena nemažai moterų, turinčių perdirbtas rusiškas pavardes, – Ivanovė, Afanasjevė, Agafonovė. Yra net sutrumpintų gruziniškų pavardžių. Gyventojų registro tarnybos darbuotojus bene labiausiai nustebino pavardė Vilkė. Tarnybos direktorė Marija Norkevičienė sakė esanti nustebusi, kad yra tiek daug moterų, turinčių neutralias pavardes. „Kalbos taisyklėms neprieštarauja, – tvirtino Irena Smetonienė, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė. – Gegužę komisija grįš prie šio klausimo. Tačiau aš asmeniškai nesu linkusi keisti ankstesnio nutarimo, nes prieš penkerius metus buvo įsigilinta į daugybę šaltinių. Be to, komisijoje buvo Lietuvių kalbos instituto vardyno skyriaus vadovė profesorė Vitalija Maciejauskienė. Jei tokios pavardės būtų buvusios visiška nesąmonė, profesorė būtų prieštaravusi. Tuo metu niekas nesvarstė, ar gražu tokios moterų pavardės. Buvo tariamasi, ar yra galimybė turėti pavardes ir be priesagų, rodančių šeiminę padėtį.“ Žr. http://www.lrytas.lt/-12410698741239489728-tur%C4%97ti-pavard%C4%99-be-priesagos-yra-nepadoru.htm 2009-04-30 Diskusija LRT laidoje „Teisė žinoti“ 2009 m. balandžio 29 d. laidoje diskutuota apie Kalbos komisijos 2003 m. nutarimo nuostatą rinktis moters pavardės darybos būdą: arba su priesaga (-aitė, -ytė, -utė, -ienė, -uvienė), arba su galūne -ė. Pokalbį vedė Rita Miliūtė ir Audrius Matonis, pokalbyje dalyvavo Daiva Tamošiūnaitė-Budrė (laidų ir renginių vedėja), Kaimieras Garšva (LKI Vardyno sk. vadovas), Irena Smetonienė (VLKK pirmininkė), Albinas Petrulis (pedagogas lituanistas), Greta Akcijonaitė („Skalvijos“ kino centro projektų vadybininkė). Žr. laidos įrašą, http://www.lrt.lt/archyvas/?channel=234940§ion=4&filter=2009-04-29