Blogai supratai. Praktiskai vis siuolaikiniai benzininiai varikliai turi gan auksta suspaudimo laipsni, 12 ar net daugiau. Oro patekima regulioja skelende, neretai ji elektronine. O butent paduodamas oro kiekis + kuros santykis+ suspaudimo laipsnis + oktaninis skaicius lemia tiek NK tiek detonacijos riba. Ir su zemesnio oktano skaicium sklende atidaroma maziau, masiau kuro - rezultate - vel mazesnis/ar didesnis slegis suspauidimo ciklo gale. Turim auksto oktano kura- skledne praveriama daugiau, daugiau oro, daugiau kuro, didesnis slegis, didesnis NK. Tiek turbininiam tiek forsuotam siuolaikiniam veikie tie patys principai- tik turbininis variklis yra deforsuotas (su mazu suspaudimu laipniu) ir galutinis rezultatas pasiekiamas paduodant jau suslegta ora, o atmosferiniuose (su dideliu suspaudimo laipsniu) tai pasiekaima paduodant "praretinta" ora (atmosferiko kolike slegis mazesnis nei "lauke" ir sklendes atidarymas nuleme kiek jis skirsis). Tad naujesni auto sugeba isnaudoti tiek benzina su aukstesniu oktanu, tiek dujas. Senesniem- nelabai pajausi skirtuma, 85, 95 ar 98 , ar net ir ta "sportini" 100+ oktano benza supylus.... "bomanz" <kazkur@taj.ten> wrote in message news:jom16m$h0n$1@trimpas.omnitel.net... > pjezo wrote: > > Taip, su turbina tai mintis. Tai jei gerai supratau- jei turbinos nėra, 30% > sunaudojimo padidėjimas neišvengiamas? >