Aš nesiruošiu Londone namo pirkti. Sakai, susitaikyti. O tai ko pats nesusitaikei su šuns lojimu? Šiaip gyvenime didžiausia vertybė yra sveikata. Kad ir kaip būtų gaila, bet Šumacheriui jo milijonai sveikatos nesugrąžins. Geriau būti sveikam ir už minimumą Anglijoje morkas drožti, nei turėti sąskaitoje milijonus ir gulėti komos ištiktam. "Audrius" parašė naujienų news:mqtfhc$iki$1@trimpas.omnitel.net... Mano daugiabutyje Elektrenuose kazkada buvo vienas vienintelis suo. Turejo neatsargumo imt skalyt nakti. Aukstu virs manes, bet girdejosi puikiai. Po savaites dingo suo, dar po menesio issikrauste ir jo buve seimininkai, nes megino bute verstis siuvimu. O overlokai dirba ( kelia vibracija) bjauriau, nei staugia suo. Iskaitant, kad dirbama dazniausiai buvo pigesnio tarifo laiku, t.y. nakti, pasiulymai nesdintis buvo aiskus ir nedviprasmiski. Dabar jau bene 6-7 metai, kai visame name, isskyrus viena buta pirmame aukste, tvyro ramybe. Kai jau uzknis, imsimes ir sito... Tiesa - musu "daugiabutis" - 20-ies butu vienos laiptines penkiaaukstis Traku gatveje, apsivalyt nuo brudo ir nemastanciu - lengviau. Antra vertus - nuosavame name didzioji dalis, o sodyboje - beveik visos tokios / panasios problemos atpuola. Tad jei manai, kad Londone igijes busta uz <270.000 tokiu ar panasiu (sunys laiptineje, kaimynai su neigiamu IQ ir pan.) poblemu isvengsi - klysti... Susitakai arba grizti i iseities taska, kuriame - tavo paties isvardinti geros buties kriterijai: 1. pinigai; 2. pinigai; 3. pinigai... <sniego@lietuvoje.nera> wrote in message news:mqt8aq$g05$1@trimpas.omnitel.net... > Aš pėsčias į darbą dažnai einu. Kiek anglų vedėsi šunį einant šalia, > niekada tas šuo nelojo ant manęs. O štai mano daugiabutyje Elektrėnuose - > atsidaro lifto durys ir puola šuo kaip pakvaišęs/pamišęs. Aš nesuprantu, > kaip jie čia auklėja tuos šunis, kad jie neagresyvūs, bet Lietuvoje > agresija svetimam liejasi per kraštus. Kitas dalykas - darbe vertimas > jaustis kaltu. Nežinau, kodėl, bet bendradarbiai sudaro tokią atmosferą, > kad verčia jaustis kaltu dėl jų klaidų. Ir galiausiai gyvenime pinigai > tikrai nėra paskutinėje vietoje. Darbinausi į vieną kontorą - anketoje > buvo klausimas, dėl ko norite šio darbo ir trys grafos atsakymams. Aš > parašiau - 1. Pinigai. 2. Pinigai. 3. Pinigai. Mane priėmė pirmą. Jei > tavęs nemotyvuoja pinigai, tai ko į darbą vaikštai? Kad linksmai su > bendradarbiais, o dar geriau su bendradarbėmis laiką praleisti? Einam į > darbą, kad už kažko veikimą gautume pinigų. Man buvo toks atvejis - > nesumokėjo kelias savaites algos, nuėjau pas direktorių aiškintis, tas > išsitraukė iš stalčiaus pistoletą ir užtaisė. Čia normalūs darbuotojo ir > direktoriaus santykiai? Jei man būtų 21 metai, sakyčiau, da lampački, > viskas dar ateityje. O jau mano metuose švaistyti veltui laiką ir dirbti > už dyką, tai nežinau. Aš geriau čia per žiemą padirbsiu, po to vasarą į > kokią Norvegiją nuvažiuosiu atostogų po kalnus pasikarstyti. O kur be > pinigų? Į sralniką už tvarto. Kokia ta gyvenimo kokybė Lietuvoje be > pinigų? Kaip rusai sako - liubov prichodit i uchodit, a kušatj chočetsa > vsegda. Lietuvos meile sotus nebūsi. > > "Zhegonskas" parašė naujienų news:mqs7gt$tt5$1@trimpas.omnitel.net...