Tai vis tik atrodo, kad bankas ne išsidūrė, bet išdūrė. Situacija, kad aš šviežios įmonės vardu su banku nesusitariau dėl lizingo ir buvau pasiruošęs bent kažkuriam laikui pirkti naudotą už grynus įmonės pinigus. Bet žmona įsigeidė naujo ir, nepaisant atkalbinėjimų, pati susitarė dėl lizingo. Bankas sutartį paskaityti atsiuntė tik šiandien, o kadangi automobilis jau yra, tai nubėgo ir pasirašė. Dabar aš ją nagrinėju, ir suprantu, kad tai sutartis iš esmės be jokios likutinės vertės, tiesiog ta 35 proc. vertės suma priskirta paskutiniam įrašui po penkių metų. Iš to seka, kad bankui visiškai nesvarbu, kiek tu pravažiuosi, nes jeigu nenorėsi sumokėti likutinės sumos, jis ją iš tavęs paprasčiausiai išieškos pardavęs auto už belekiek. Galės nebent dyleris atpirkti jei būsi neviršijęs ridos, ir tai jis nieko neįsipareigojęs - jeigu situacija rinkoje bus kitokia, galės ir nemokėti tų 35 proc. 2016-05-20 17:39, Linas Petkevičius rašė: > Dar turi būti trišalė sutartis dėl atpirkimo. Arba kažkokiu kitu būdu > tai nurodyta. > > "RaR" wrote in message news:nhn7gv$48r$1@trimpas.omnitel.net... > > Taip, turėtų būti ~125kkm. Bet banko lizingo sutartyje nieko nėra. > Taigi, aš lyg ir galiu bankui palikti su belekokia rida, o bankas jau > tegu aiškinasi su dyleriu kas ten ją pardavinės.