III skirsnis. B ir C tipų dujinių šildymo katilų (iki 120 kW, bet ne 
didesnio

KAIP 250 kW bendro galingumo) įrengimas



69. Šis skirsnis reglamentuoja vieno arba kelių B ir C tipo dujinių 
šildymo katilų įrengimą, jei nors vieno iš jų nominalus galingumas ne 
didesnis kaip 120 kW, o bendras – ne didesnis kaip 250 kW.

70. Dujinius šildymo katilus leidžiama įrengti virtuvėse arba maisto 
ruošimo patalpose (sutapdintose virtuvėse), visuomeninės paskirties 
patalpose [8.3], kuriose yra vėdinimo kanalas ir varstomas langas arba 
langas su orlaide ar viršulangiu, ir šios patalpos yra ne žemesnės kaip 
2,2 m, taip pat nurodytose patalpose su nuožulniomis lubomis, kurių 
aukštis vidurinėje dalyje yra ne mažesnis kaip 2 m ir kuriose yra 
vėdinimo kanalas ir varstomas langas arba langas su orlaide ar 
viršulangiu. Negyvenamosiose patalpose dujinius katilus leidžiama 
įrengti, kai jos yra ne žemesnės kaip 2 m.

Leidžiama įrengti dujinius šildymo katilus iki 2000 metų pastatytų 
pastatų patalpose, jei jos atitinka 57 p. reikalavimus.

Šiuos dujinius šildymo katilus taip pat leidžiama įrengti ikimokyklinių 
vaikų ugdymo, asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir mokyklų patalpoms 
šildyti, jei dujinių šildymo katilų patalpos yra atskirtos nuo kitų 
patalpų sienomis ir perdangomis, kurių atsparumas ugniai ne mažesnis 
kaip REI 45 [8.2].

Virš dujinių šildymo katilų patalpų arba po jomis negali būti vaikų 
miegamųjų ir žaidimo kambarių, mokymo įstaigų klasių, kabinetų, 
auditorijų, sveikatos priežiūros įstaigų ligonių tyrimo, gydymo patalpų, 
taip pat kitos paskirties patalpų, jei jose gali būti 50 ir daugiau žmonių.

71. Patalpos tūris turi būti ne mažesnis kaip 7,5 m3, įrengiant vieną 
dujinį šildymo katilą, ir dar reikia pridėti po 6 m3, įrengiant 
kiekvieną papildomą dujinio šildymo katilą.

72. Įrengiant dujinius šildymo katilus vienoje patalpoje su dujine 
virykle arba dujiniu vandens šildytuvu, patalpos tūris turi būti ne 
mažesnis kaip minimalus reikalingas tūris pagal 56–59 punktų 
reikalavimus, įskaitant papildomai 6 m3 kiekvieno papildomo katilo 
įrengimo atveju. Reikalavimas dėl papildomų 6 m3 netaikomas, įrengiant C 
tipo dujinius šildymo katilus (9.9.3 p.).

73. Patalpos, kurioje įrengiami dujiniai šildymo katilai, lango angos 
plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,05 m2 kiekvienam patalpos tūrio 
kubiniam metrui. Jei patalpos tūris 20 m3 ir didesnis, lango angos 
plotas turi būti ne mažesnis kaip 1 m2.

74. Jei lango apačia yra žemiau žemės paviršiaus, o antžeminis lango 
angos plotas mažesnis nei reikalaujama 73 p., tai prieš langą turi būti 
prieduobė. Atstumas nuo rūsio sienos iki prieš langą esančios prieduobės 
atraminės sienutės turi būti lygus lango požeminės dalies aukščiui. Šis 
atstumas turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m, o prieduobės plotas 
viršutinėje dalyje turi būti ne mažesnis kaip lango požeminės dalies 
angos plotas, jei langas įgilintas daugiau kaip 0,5 m. Atraminė sienutė 
prieš langą įrengiama su pasvirimo kampu, ne didesniu kaip 450, 
matuojant nuo rūsio sienos.

75. šiame skirsnyje nurodytus dujinius šildymo katilus leidžiama įrengti:

– gyvenamosios paskirties daugiabučiuose pastatuose (iki dvylikos aukštų 
imtinai) [8.4] B tipo (9.9.2 p.) iki 30 kW galingumo dujinius šildymo 
katilus, jeigu šie katilai naudojami kiekvieno atskiro buto arba juose 
įrengtų visuomeninės paskirties patalpų [8.3] vieno vartotojo reikmėms. 
Prie vieno dūmtraukio leidžiama prijungti ne daugiau kaip trijų 
vartotojų dujinius šildymo katilus. Atstumas tarp skirtinguose pastato 
aukštuose esančių dujinių šildymo katilų prijungimo prie dūmtraukio 
taškų turi būti ne mažesnis kaip 6,5 m. Kai atstumas nuo prijungimo prie 
bendro dūmtraukio taško iki dūmtraukio viršaus yra mažesnis kaip 4 m, 
turi būti įrengtas atskiras dujinio šildymo katilo dūmtraukis, 
užtikrinantis reikiamą trauką;

– gyvenamosios paskirties daugiabučiuose pastatuose (iki dvylikos aukštų 
imtinai) [8.4] C tipo su uždara degimo kamera iki 30 kW galingumo 
dujinius šildymo katilus (9.9.3 p.), jeigu šie katilai naudojami 
kiekvieno atskiro buto arba juose įrengtų visuomeninių patalpų vieno 
vartotojo reikmėms, taip pat vonių ir dušų patalpose. Šiems dujinio 
šildymo katilams įrengti netaikomi Reglamento 78 ir 79 p. reikalavimai;

– gyvenamosios paskirties daugiabučių pastatų (iki šešių aukštų imtinai) 
[8.4] rūsiuose (išskyrus atvejį, kai montuojami dujiniai prietaisai, 
deginantys suskystintas dujas) pirmo aukšto ar pastogės patalpose, 
kuriose yra vėdinimo kanalas ir varstomas langas;

– ant plokščio stogo įrengtose patalpose, kurios turi atitikti 
Reglamento V skyriaus IV skirsnyje išdėstytus reikalavimus.

76. Įrengiant dujinius šildymo katilus, kurių nominalus galingumas 
didesnis kaip 30 kW, gyvenamosios paskirties pastatuose [8.4] (išskyrus 
vieno buto pastatus), visuomeninės paskirties pastatuose [8.3] arba 
visuomeninės paskirties patalpose, galioja Reglamento 70–74 punktų 
reikalavimai ir turi būti įrengta patalpų priešgaisrinė uždujinimo 
signalizacija ir automatinis dujų išjungimo vožtuvas pagal 46 p. 
reikalavimus.

Gyvenamosios paskirties vieno buto pastatų [8.4] dujinių šildymo katilų 
patalpose nereikalaujama įrengti priešgaisrinės uždujinimo 
signalizacijos ir automatinio dujų išjungimo vožtuvo.

77. Pakabinami dujiniai šildymo katilai tvirtinami prie sienų, įrengtų 
iš A1 ir A2 degumo grupės statybos produktų. Leidžiama dujinius šildymo 
katilus tvirtinti prie sienų, įrengtų iš B ir žemesnės degumo grupės 
statybos produktų degių medžiagų, bet jos turi būti izoliuotos ne 
žemesnės kaip A2 degumo grupės statybos produktais [8.2]. Izoliacija 
turi būti didesnė už dujinio šildymo katilo matmenis po 10 cm į šonus, 
viršų bei apačią.

78. Tuo atveju, kai dujinis šildymo katilas įrengiamas uždaroje arba 
atviroje, kitos paskirties neturinčioje patalpos vietoje, viršutinėje ir 
apatinėje pertvaros ar durų dalyje turi būti įrengtos angos, kiekviena 
po 0,06 m2 ir numatyta oro pritekėjimo galimybė pagal 79 p. reikalavimus.

79. Apatinėje durų arba sienos į lauką arba į gretimą patalpą dalyje, 
kuri susisiekia su lauku, turi būti įrengiama anga arba ortakis grynam 
orui patekti.

Išorinėje sienoje įrengta anga turi būti ne žemiau kaip 0,3 m nuo 
grindų, uždengta tinklu arba grotelėmis ir apsaugota žiemą nuo užpustymo.

Jei dujinių šildymo katilų galingumas mažesnis kaip 0,25 kW/m3 patalpos 
tūrio arba įrengiami C tipo dujiniai šildymo katilai, reikalavimas 
įrengti angas grynam orui patekti netaikomas.

80. Nuo dujinio šildymo katilo iki patalpos sienų arba kito šalia 
esančio dujinio šildymo katilo turi būti dujinio prietaiso gamintojo 
instrukcijoje nurodyti atstumai.

Minimalus atstumas nuo labiausiai atsikišusių dujinio šildymo katilo 
priekinės sienelės dalių iki priešais esančios sienos, kitų pastato 
statybinių elementų arba įrenginių turi būti toks, koks numatytas 
gamintojo instrukcijoje, bet ne mažesnis kaip 1,0 m.

81. Dūmtakiai turi būti pagaminti iš korozijai atsparaus metalo.

Jei patalpoje yra vienas arba keli dujiniai šildymo katilai, jų degimo 
produktus į dūmtraukį leidžiama šalinti vienu ne ilgesniu kaip 6 m dūmtakiu.

Dūmtakio skerspjūvio plotas apskaičiuojamas įvertinus visų prie jo 
prijungtų dujinio šildymo katilų išmetamą dūmų kiekį. Prie natūralios 
traukos dujinių šildymo katilų dūmtakio arba dūmtraukio draudžiama 
prijungti dujinius šildymo katilus, kurių degimo produktai šalinami 
mechaniškai arba jų degikliai turi mechaninę oro tiekimo sistemą.

Draudžiama dūmtakį tiesti tranzitu per gyvenamąsias patalpas [8.4], jei 
jose neleidžiama įrengti dujinių šildymo katilų, taip pat per 
antresoles, sienines spintas, sandėlius, kuriuose saugomos degiosios 
medžiagos, ir per bendrojo naudojimo laiptines.

82. Kiekvieno dujinio šildymo katilo dūmų atvamzdyje turi būti įrengta 
užsklanda, kurioje turi būti 15 mm skersmens kiaurymė arba tokio pat 
ploto nesandarumai. Šis reikalavimas netaikomas dujiniams šildymo 
katilams, kuriuose užsklanda įrengta gamintojo.

Draudžiama dujinių prietaisų degimo produktų šalinimo vamzdžius jungti 
prie dūmtraukio, prie kurio prijungti kietojo kuro katilai, krosnys arba 
židiniai.

83. Jei prie vieno dūmtraukio jungiami keli dūmtakiai nuo dujinių 
šildymo katilų, tai jie prie dūmtraukio jungiami skirtingame aukštyje, 
ne arčiau kaip 0,25 m vienas nuo kito. Jei dūmtakiai prijungiami tame 
pačiame aukštyje, tai bendro dūmtraukio viduje turi būti 0,25 m aukščio 
nedegi pertvara, skirianti dūmtakius. Pertvaros aukštis skaičiuojamas 
nuo dūmtakio viršaus.

84. Dūmtraukių bei dūmtakių sujungimų sandarumas turi atitikti LST EN 
1443:2001 [8.20] reikalavimus. Sujungimo vietose viršutinio dūmtakio 
apatinė dalis įleidžiama į apatinio dūmtakio viršutinę dalį arba pagal 
kondensato tekėjimo kryptį (90 p.).

85. Dūmtakiai klojami 25 cm atstumu iki degių statybinių konstrukcijų 
arba kitų degių statybos produktų. Šį atstumą galima sumažinti dvigubai, 
izoliuojant dūmtakį 25 mm storio šilumine izoliacija iš statybos 
produktų A2 degumo grupės [8.2]. Jei dūmtakis kerta degių konstrukcijų 
sieną, tai atstumas nuo dūmtakio iki sienos angos krašto turi būti ne 
mažesnis kaip 25 cm. Anga sienoje užpildoma ne žemesnės kaip A2 degumo 
grupės statybos produktais.

Draudžiama kloti dūmtakį per kitus aukštus, išskyrus atvejį, kai jis 
jungiamas prie atskirai stovinčio dūmtraukio.

86. Dūmtraukio arba dūmtakio skerspjūvis turi būti ne mažesnis už 
dujinio šildymo katilo degimo produktų šalinimo atvamzdžio skerspjūvį. 
Kai jungiami keli dujiniai šildymo katilai, dūmtakio ir dūmtraukio 
skerspjūviai skaičiuojami imant, kad, dūmus šalinant natūralia trauka, 
dūmų greitis yra 2÷3 m/s, o dūmus šalinant mechanine trauka – ne 
didesnis kaip 5 m/s.

87. Dūmtraukiai gali būti metaliniai, mūriniai arba pagaminti iš betono, 
ne mažesnio kaip REI 45 [8.2] atsparumo ugniai. Metaliniai dūmtraukiai, 
sumontuoti neapšildomoje patalpoje ir išvesti už pastato, turi būti 
padengti šilumine izoliacija ir apsaugoti nuo atmosferos poveikio. Kai 
dujinio šildymo katilo naudingumo koeficientas didesnis kaip 0,85, 
dūmtraukio vidinis paviršius turi būti apsaugotas nuo kondensato ir 
rūgšties poveikio, įrengiant įdėklą iš korozijai bei rūgščiai atsparių 
statybos produktų ir kondensato surinktuvą.

Dūmtraukių apatinėje dalyje valymo ir apžiūros angos turi būti įrengtos 
taip, kad būtų galima patikrinti dūmtraukių vidų bei juos išvalyti.

88. Dūmtraukiai projektuojami ir įrengiami pagal šio Reglamento, ST 
8860637.02:1998 [8.21, išskyrus 4.8 ir 4.11 p.], LST EN 1443:2001 [8.20] 
ir įmonių statybos taisyklių [ST] bei kitų galiojančių normatyvinių 
dokumentų reikalavimus.

Pastatų, kurių stogas plokščias arba stogo nuolydis ne didesnis kaip 
300, vertikalus dūmtraukio išvadas turi būti ne mažesnis kaip 0,8 m ir 
išeiti virš linijos, pravestos tarp taško, iškelto 0,8 m virš stogo 
kraigo, ir taško, esančio vertikaliai virš pastato karnizo stogo kraigo 
aukštyje.

Pastatų, kurių stogo nuolydis didesnis kaip 300, dūmtraukį reikia 
iškelti ne mažiau kaip 0,8 m virš stogo kraigo ir ne toliau kaip 0,8 m 
nuo jo.

Vertikalūs dūmtraukiai-ortakiai gali būti naudojami tik tiems C tipo 
dujiniams prietaisams (9.9.3 p.), kurie buvo įteisinti su tokia degimo 
produktų šalinimo ir degimui reikalingo oro tiekimo sistema, kaip 
sudėtine prietaiso dalimi. Atstumas iki oro tiekimo angos, matuojant nuo 
stogo paviršiaus statmenai, turi būti ne mažesnis kaip 0,3 m.

89. Atstumas nuo neapšiltintų metalinių dūmtraukių iki konstrukcijų 
(gegnės, grebėstai, stogo hidroizoliacija, vėjo ar garo izoliacija) iš 
žemesnės kaip A2 degumo grupės [8.2] statybos produktų turi būti ne 
mažesnis kaip 25 cm. Atstumas nuo apšiltintų metalinių, plytinių ir 
betoninių dūmtraukių iki konstrukcijų (gegnės, grebėstai, stogo 
hidroizoliacija, vėjo ar garo izoliacija) iš žemesnės kaip A2 degumo 
grupės statybos produktų turi būti ne mažesnis kaip 13 cm. Anga tarp 
dūmtraukio ir stogo konstrukcijos turi būti užsandarinama ne žemesnės 
kaip A2 degumo grupės statybos produktais per visą kertamos 
konstrukcijos storį.

Dūmtraukis ir įdėklas turi turėti atitikties sertifikatą [8.27] bei 
gaminio informaciją [8.20], juos montuoti privalo tik atitinkamus 
kvalifikacinius pažymėjimus turintys specialistai, o jų pripažinimas 
tinkamais naudoti turi būti atliekamas nustatytąja tvarka [8.1].

90. Dūmtraukio-ortakio angos centras, jeigu jis išvedamas per sieną į 
lauką, turi būti ne arčiau kaip 0,4 m nuo bet kokios atsiveriančios 
angos (lango, durų ir pan.) ir ne arčiau kaip 0,6 m nuo vėdinimo 
sistemos oro imamosios angos. Atstumas nuo dūmtraukio-ortakio angos iki 
priešais stovinčio pastato turi būti ne mažesnis kaip 3 m. 
Dūmtraukio-ortakio angos turi būti įrengtos ne žemiau kaip 1,8 m nuo 
žemės paviršiaus, jei yra nukreiptos į pėsčiųjų zoną, ir ne žemiau kaip 
0,5 m, jei yra nukreiptos į privačią žemės valdą. Bendras 
dūmtraukio-ortakio ilgis turi būti ne didesnis, negu numatytas prietaiso 
gamintojo. Dūmtraukis-ortakis išorėje turi būti su specialiu antgaliu, 
kurį pateikia gamintojas.

Kondensacinių dujinių prietaisų dūmtraukis-ortakis montuojamas su 
nuolydžiu į dujinio prietaiso pusę, o nekondensacinių dujinių prietaisų 
dūmtraukis-ortakis montuojamas su nuolydžiu nuo dujinio prietaiso.

Išmetamų teršalų koncentracija gyvenamojoje aplinkoje neturi viršyti 
normatyviniuose dokumentuose [8.12, 8.14] nustatytos koncentracijos 
ribinės vertės. Mažiausias atstumas nuo dujų degimo produktų išmetimo 
angos iki bet kurios atsiverčiančios angos (langų, durų ir pan.), kai 
dujas deginantys įrenginiai įrengiami pastatuose, tarp kurių atstumai 
mažesni kaip 3 m arba kai teršalai išmetami į nepakankamai vėdinamą 
uždarų kiemų aplinką, turi būti nustatomas atlikus reikiamus teršalų 
sklaidos skaičiavimus.

91. Gyvenamosios paskirties daugiabučių pastatų [8.4] ir visuomeninės 
paskirties [8.3] pastatų rūsiuose, taip pat pastogėse arba ant plokščio 
stogo esančios patalpos, kuriose įrengti šiame skirsnyje nurodyti 
dujiniai šildymo katilai, turi būti rakinamos ir įrengta durų atidarymo 
garsinė signalizacija. Garsinis signalas turi būti įrengtas budėtojo 
patalpoje arba ant pastato išorinės sienos. Leidžiama sujungti šią 
signalizacijos sistemą su priešgaisrine uždujinimo signalizacijos 
sistema, įspėjančia apie patalpoje susikaupusias dujas arba katilų 
veikimo reguliavimo ir saugumo automatinės sistemos sutrikimus.

92. Dujinių šildymo katilų patalpoje, išskyrus gyvenamosios paskirties 
(vieno buto) pastatus ir butus [8.4], turi būti įrengta nesprogi 
kontrolinė (vieno šviestuvo) apšvietimo sistema. Jungiklis įtaisomas 
išorėje, prie įėjimo į patalpą. Prie jungiklio turi būti užrašas 
„Nesprogios kontrolinės apšvietimo sistemos jungiklis“. Lauke įrengtas 
užrašas turi būti apsaugotas nuo atmosferos poveikio.

On 2015.09.24 13:59, MaRiUs wrote:
> Kur cia tau skraidantys langai vaidenasi ?
>
>
>
> 2015-09-23 17:01, Signalizacija rašė:
>> SS gali stovet sau virtuvejsalia saldytuvo, ir vamzdzio visaip
>> sertifikuoto iki jo tempt nereikia,ir langų išlekiančių sprogimo metu
>> laukan taip pat
>>
>> On 2015.09.23 13:17, Tomas wrote:
>>> 2015-09-23 13:07, Signalizacija rašė:
>>>> Panasiai nuo -25
>>>> Rek skaiciuot kiek kainuos katiline, duju atvedimas iki jos
>>>
>>> Dujinis katilas gali kabėti sandėliuky, sklabykloj, vonioj, virtuvėj ...
>>>
>