Tema: Re: šildymas dujomis vs. oras-vanduo šilumos siurbliu
Autorius: eimaz
Data: 2015-09-25 00:46:56
o pas tave virtuvė name be lango? :)

"Signalizacija"  wrote in message news:mu16dc$7ad$1@trimpas.omnitel.net...

III skirsnis. B ir C tipų dujinių šildymo katilų (iki 120 kW, bet ne
didesnio

KAIP 250 kW bendro galingumo) įrengimas



69. Šis skirsnis reglamentuoja vieno arba kelių B ir C tipo dujinių
šildymo katilų įrengimą, jei nors vieno iš jų nominalus galingumas ne
didesnis kaip 120 kW, o bendras – ne didesnis kaip 250 kW.

70. Dujinius šildymo katilus leidžiama įrengti virtuvėse arba maisto
ruošimo patalpose (sutapdintose virtuvėse), visuomeninės paskirties
patalpose [8.3], kuriose yra vėdinimo kanalas ir varstomas langas arba
langas su orlaide ar viršulangiu, ir šios patalpos yra ne žemesnės kaip
2,2 m, taip pat nurodytose patalpose su nuožulniomis lubomis, kurių
aukštis vidurinėje dalyje yra ne mažesnis kaip 2 m ir kuriose yra
vėdinimo kanalas ir varstomas langas arba langas su orlaide ar
viršulangiu. Negyvenamosiose patalpose dujinius katilus leidžiama
įrengti, kai jos yra ne žemesnės kaip 2 m.

Leidžiama įrengti dujinius šildymo katilus iki 2000 metų pastatytų
pastatų patalpose, jei jos atitinka 57 p. reikalavimus.

Šiuos dujinius šildymo katilus taip pat leidžiama įrengti ikimokyklinių
vaikų ugdymo, asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir mokyklų patalpoms
šildyti, jei dujinių šildymo katilų patalpos yra atskirtos nuo kitų
patalpų sienomis ir perdangomis, kurių atsparumas ugniai ne mažesnis
kaip REI 45 [8.2].

Virš dujinių šildymo katilų patalpų arba po jomis negali būti vaikų
miegamųjų ir žaidimo kambarių, mokymo įstaigų klasių, kabinetų,
auditorijų, sveikatos priežiūros įstaigų ligonių tyrimo, gydymo patalpų,
taip pat kitos paskirties patalpų, jei jose gali būti 50 ir daugiau žmonių.

71. Patalpos tūris turi būti ne mažesnis kaip 7,5 m3, įrengiant vieną
dujinį šildymo katilą, ir dar reikia pridėti po 6 m3, įrengiant
kiekvieną papildomą dujinio šildymo katilą.

72. Įrengiant dujinius šildymo katilus vienoje patalpoje su dujine
virykle arba dujiniu vandens šildytuvu, patalpos tūris turi būti ne
mažesnis kaip minimalus reikalingas tūris pagal 56–59 punktų
reikalavimus, įskaitant papildomai 6 m3 kiekvieno papildomo katilo
įrengimo atveju. Reikalavimas dėl papildomų 6 m3 netaikomas, įrengiant C
tipo dujinius šildymo katilus (9.9.3 p.).

73. Patalpos, kurioje įrengiami dujiniai šildymo katilai, lango angos
plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,05 m2 kiekvienam patalpos tūrio
kubiniam metrui. Jei patalpos tūris 20 m3 ir didesnis, lango angos
plotas turi būti ne mažesnis kaip 1 m2.

74. Jei lango apačia yra žemiau žemės paviršiaus, o antžeminis lango
angos plotas mažesnis nei reikalaujama 73 p., tai prieš langą turi būti
prieduobė. Atstumas nuo rūsio sienos iki prieš langą esančios prieduobės
atraminės sienutės turi būti lygus lango požeminės dalies aukščiui. Šis
atstumas turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m, o prieduobės plotas
viršutinėje dalyje turi būti ne mažesnis kaip lango požeminės dalies
angos plotas, jei langas įgilintas daugiau kaip 0,5 m. Atraminė sienutė
prieš langą įrengiama su pasvirimo kampu, ne didesniu kaip 450,
matuojant nuo rūsio sienos.

75. šiame skirsnyje nurodytus dujinius šildymo katilus leidžiama įrengti:

– gyvenamosios paskirties daugiabučiuose pastatuose (iki dvylikos aukštų
imtinai) [8.4] B tipo (9.9.2 p.) iki 30 kW galingumo dujinius šildymo
katilus, jeigu šie katilai naudojami kiekvieno atskiro buto arba juose
įrengtų visuomeninės paskirties patalpų [8.3] vieno vartotojo reikmėms.
Prie vieno dūmtraukio leidžiama prijungti ne daugiau kaip trijų
vartotojų dujinius šildymo katilus. Atstumas tarp skirtinguose pastato
aukštuose esančių dujinių šildymo katilų prijungimo prie dūmtraukio
taškų turi būti ne mažesnis kaip 6,5 m. Kai atstumas nuo prijungimo prie
bendro dūmtraukio taško iki dūmtraukio viršaus yra mažesnis kaip 4 m,
turi būti įrengtas atskiras dujinio šildymo katilo dūmtraukis,
užtikrinantis reikiamą trauką;

– gyvenamosios paskirties daugiabučiuose pastatuose (iki dvylikos aukštų
imtinai) [8.4] C tipo su uždara degimo kamera iki 30 kW galingumo
dujinius šildymo katilus (9.9.3 p.), jeigu šie katilai naudojami
kiekvieno atskiro buto arba juose įrengtų visuomeninių patalpų vieno
vartotojo reikmėms, taip pat vonių ir dušų patalpose. Šiems dujinio
šildymo katilams įrengti netaikomi Reglamento 78 ir 79 p. reikalavimai;

– gyvenamosios paskirties daugiabučių pastatų (iki šešių aukštų imtinai)
[8.4] rūsiuose (išskyrus atvejį, kai montuojami dujiniai prietaisai,
deginantys suskystintas dujas) pirmo aukšto ar pastogės patalpose,
kuriose yra vėdinimo kanalas ir varstomas langas;

– ant plokščio stogo įrengtose patalpose, kurios turi atitikti
Reglamento V skyriaus IV skirsnyje išdėstytus reikalavimus.

76. Įrengiant dujinius šildymo katilus, kurių nominalus galingumas
didesnis kaip 30 kW, gyvenamosios paskirties pastatuose [8.4] (išskyrus
vieno buto pastatus), visuomeninės paskirties pastatuose [8.3] arba
visuomeninės paskirties patalpose, galioja Reglamento 70–74 punktų
reikalavimai ir turi būti įrengta patalpų priešgaisrinė uždujinimo
signalizacija ir automatinis dujų išjungimo vožtuvas pagal 46 p.
reikalavimus.

Gyvenamosios paskirties vieno buto pastatų [8.4] dujinių šildymo katilų
patalpose nereikalaujama įrengti priešgaisrinės uždujinimo
signalizacijos ir automatinio dujų išjungimo vožtuvo.

77. Pakabinami dujiniai šildymo katilai tvirtinami prie sienų, įrengtų
iš A1 ir A2 degumo grupės statybos produktų. Leidžiama dujinius šildymo
katilus tvirtinti prie sienų, įrengtų iš B ir žemesnės degumo grupės
statybos produktų degių medžiagų, bet jos turi būti izoliuotos ne
žemesnės kaip A2 degumo grupės statybos produktais [8.2]. Izoliacija
turi būti didesnė už dujinio šildymo katilo matmenis po 10 cm į šonus,
viršų bei apačią.

78. Tuo atveju, kai dujinis šildymo katilas įrengiamas uždaroje arba
atviroje, kitos paskirties neturinčioje patalpos vietoje, viršutinėje ir
apatinėje pertvaros ar durų dalyje turi būti įrengtos angos, kiekviena
po 0,06 m2 ir numatyta oro pritekėjimo galimybė pagal 79 p. reikalavimus.

79. Apatinėje durų arba sienos į lauką arba į gretimą patalpą dalyje,
kuri susisiekia su lauku, turi būti įrengiama anga arba ortakis grynam
orui patekti.

Išorinėje sienoje įrengta anga turi būti ne žemiau kaip 0,3 m nuo
grindų, uždengta tinklu arba grotelėmis ir apsaugota žiemą nuo užpustymo.

Jei dujinių šildymo katilų galingumas mažesnis kaip 0,25 kW/m3 patalpos
tūrio arba įrengiami C tipo dujiniai šildymo katilai, reikalavimas
įrengti angas grynam orui patekti netaikomas.

80. Nuo dujinio šildymo katilo iki patalpos sienų arba kito šalia
esančio dujinio šildymo katilo turi būti dujinio prietaiso gamintojo
instrukcijoje nurodyti atstumai.

Minimalus atstumas nuo labiausiai atsikišusių dujinio šildymo katilo
priekinės sienelės dalių iki priešais esančios sienos, kitų pastato
statybinių elementų arba įrenginių turi būti toks, koks numatytas
gamintojo instrukcijoje, bet ne mažesnis kaip 1,0 m.

81. Dūmtakiai turi būti pagaminti iš korozijai atsparaus metalo.

Jei patalpoje yra vienas arba keli dujiniai šildymo katilai, jų degimo
produktus į dūmtraukį leidžiama šalinti vienu ne ilgesniu kaip 6 m dūmtakiu.

Dūmtakio skerspjūvio plotas apskaičiuojamas įvertinus visų prie jo
prijungtų dujinio šildymo katilų išmetamą dūmų kiekį. Prie natūralios
traukos dujinių šildymo katilų dūmtakio arba dūmtraukio draudžiama
prijungti dujinius šildymo katilus, kurių degimo produktai šalinami
mechaniškai arba jų degikliai turi mechaninę oro tiekimo sistemą.

Draudžiama dūmtakį tiesti tranzitu per gyvenamąsias patalpas [8.4], jei
jose neleidžiama įrengti dujinių šildymo katilų, taip pat per
antresoles, sienines spintas, sandėlius, kuriuose saugomos degiosios
medžiagos, ir per bendrojo naudojimo laiptines.

82. Kiekvieno dujinio šildymo katilo dūmų atvamzdyje turi būti įrengta
užsklanda, kurioje turi būti 15 mm skersmens kiaurymė arba tokio pat
ploto nesandarumai. Šis reikalavimas netaikomas dujiniams šildymo
katilams, kuriuose užsklanda įrengta gamintojo.

Draudžiama dujinių prietaisų degimo produktų šalinimo vamzdžius jungti
prie dūmtraukio, prie kurio prijungti kietojo kuro katilai, krosnys arba
židiniai.

83. Jei prie vieno dūmtraukio jungiami keli dūmtakiai nuo dujinių
šildymo katilų, tai jie prie dūmtraukio jungiami skirtingame aukštyje,
ne arčiau kaip 0,25 m vienas nuo kito. Jei dūmtakiai prijungiami tame
pačiame aukštyje, tai bendro dūmtraukio viduje turi būti 0,25 m aukščio
nedegi pertvara, skirianti dūmtakius. Pertvaros aukštis skaičiuojamas
nuo dūmtakio viršaus.

84. Dūmtraukių bei dūmtakių sujungimų sandarumas turi atitikti LST EN
1443:2001 [8.20] reikalavimus. Sujungimo vietose viršutinio dūmtakio
apatinė dalis įleidžiama į apatinio dūmtakio viršutinę dalį arba pagal
kondensato tekėjimo kryptį (90 p.).

85. Dūmtakiai klojami 25 cm atstumu iki degių statybinių konstrukcijų
arba kitų degių statybos produktų. Šį atstumą galima sumažinti dvigubai,
izoliuojant dūmtakį 25 mm storio šilumine izoliacija iš statybos
produktų A2 degumo grupės [8.2]. Jei dūmtakis kerta degių konstrukcijų
sieną, tai atstumas nuo dūmtakio iki sienos angos krašto turi būti ne
mažesnis kaip 25 cm. Anga sienoje užpildoma ne žemesnės kaip A2 degumo
grupės statybos produktais.

Draudžiama kloti dūmtakį per kitus aukštus, išskyrus atvejį, kai jis
jungiamas prie atskirai stovinčio dūmtraukio.

86. Dūmtraukio arba dūmtakio skerspjūvis turi būti ne mažesnis už
dujinio šildymo katilo degimo produktų šalinimo atvamzdžio skerspjūvį.
Kai jungiami keli dujiniai šildymo katilai, dūmtakio ir dūmtraukio
skerspjūviai skaičiuojami imant, kad, dūmus šalinant natūralia trauka,
dūmų greitis yra 2÷3 m/s, o dūmus šalinant mechanine trauka – ne
didesnis kaip 5 m/s.

87. Dūmtraukiai gali būti metaliniai, mūriniai arba pagaminti iš betono,
ne mažesnio kaip REI 45 [8.2] atsparumo ugniai. Metaliniai dūmtraukiai,
sumontuoti neapšildomoje patalpoje ir išvesti už pastato, turi būti
padengti šilumine izoliacija ir apsaugoti nuo atmosferos poveikio. Kai
dujinio šildymo katilo naudingumo koeficientas didesnis kaip 0,85,
dūmtraukio vidinis paviršius turi būti apsaugotas nuo kondensato ir
rūgšties poveikio, įrengiant įdėklą iš korozijai bei rūgščiai atsparių
statybos produktų ir kondensato surinktuvą.

Dūmtraukių apatinėje dalyje valymo ir apžiūros angos turi būti įrengtos
taip, kad būtų galima patikrinti dūmtraukių vidų bei juos išvalyti.

88. Dūmtraukiai projektuojami ir įrengiami pagal šio Reglamento, ST
8860637.02:1998 [8.21, išskyrus 4.8 ir 4.11 p.], LST EN 1443:2001 [8.20]
ir įmonių statybos taisyklių [ST] bei kitų galiojančių normatyvinių
dokumentų reikalavimus.

Pastatų, kurių stogas plokščias arba stogo nuolydis ne didesnis kaip
300, vertikalus dūmtraukio išvadas turi būti ne mažesnis kaip 0,8 m ir
išeiti virš linijos, pravestos tarp taško, iškelto 0,8 m virš stogo
kraigo, ir taško, esančio vertikaliai virš pastato karnizo stogo kraigo
aukštyje.

Pastatų, kurių stogo nuolydis didesnis kaip 300, dūmtraukį reikia
iškelti ne mažiau kaip 0,8 m virš stogo kraigo ir ne toliau kaip 0,8 m
nuo jo.

Vertikalūs dūmtraukiai-ortakiai gali būti naudojami tik tiems C tipo
dujiniams prietaisams (9.9.3 p.), kurie buvo įteisinti su tokia degimo
produktų šalinimo ir degimui reikalingo oro tiekimo sistema, kaip
sudėtine prietaiso dalimi. Atstumas iki oro tiekimo angos, matuojant nuo
stogo paviršiaus statmenai, turi būti ne mažesnis kaip 0,3 m.

89. Atstumas nuo neapšiltintų metalinių dūmtraukių iki konstrukcijų
(gegnės, grebėstai, stogo hidroizoliacija, vėjo ar garo izoliacija) iš
žemesnės kaip A2 degumo grupės [8.2] statybos produktų turi būti ne
mažesnis kaip 25 cm. Atstumas nuo apšiltintų metalinių, plytinių ir
betoninių dūmtraukių iki konstrukcijų (gegnės, grebėstai, stogo
hidroizoliacija, vėjo ar garo izoliacija) iš žemesnės kaip A2 degumo
grupės statybos produktų turi būti ne mažesnis kaip 13 cm. Anga tarp
dūmtraukio ir stogo konstrukcijos turi būti užsandarinama ne žemesnės
kaip A2 degumo grupės statybos produktais per visą kertamos
konstrukcijos storį.

Dūmtraukis ir įdėklas turi turėti atitikties sertifikatą [8.27] bei
gaminio informaciją [8.20], juos montuoti privalo tik atitinkamus
kvalifikacinius pažymėjimus turintys specialistai, o jų pripažinimas
tinkamais naudoti turi būti atliekamas nustatytąja tvarka [8.1].

90. Dūmtraukio-ortakio angos centras, jeigu jis išvedamas per sieną į
lauką, turi būti ne arčiau kaip 0,4 m nuo bet kokios atsiveriančios
angos (lango, durų ir pan.) ir ne arčiau kaip 0,6 m nuo vėdinimo
sistemos oro imamosios angos. Atstumas nuo dūmtraukio-ortakio angos iki
priešais stovinčio pastato turi būti ne mažesnis kaip 3 m.
Dūmtraukio-ortakio angos turi būti įrengtos ne žemiau kaip 1,8 m nuo
žemės paviršiaus, jei yra nukreiptos į pėsčiųjų zoną, ir ne žemiau kaip
0,5 m, jei yra nukreiptos į privačią žemės valdą. Bendras
dūmtraukio-ortakio ilgis turi būti ne didesnis, negu numatytas prietaiso
gamintojo. Dūmtraukis-ortakis išorėje turi būti su specialiu antgaliu,
kurį pateikia gamintojas.

Kondensacinių dujinių prietaisų dūmtraukis-ortakis montuojamas su
nuolydžiu į dujinio prietaiso pusę, o nekondensacinių dujinių prietaisų
dūmtraukis-ortakis montuojamas su nuolydžiu nuo dujinio prietaiso.

Išmetamų teršalų koncentracija gyvenamojoje aplinkoje neturi viršyti
normatyviniuose dokumentuose [8.12, 8.14] nustatytos koncentracijos
ribinės vertės. Mažiausias atstumas nuo dujų degimo produktų išmetimo
angos iki bet kurios atsiverčiančios angos (langų, durų ir pan.), kai
dujas deginantys įrenginiai įrengiami pastatuose, tarp kurių atstumai
mažesni kaip 3 m arba kai teršalai išmetami į nepakankamai vėdinamą
uždarų kiemų aplinką, turi būti nustatomas atlikus reikiamus teršalų
sklaidos skaičiavimus.

91. Gyvenamosios paskirties daugiabučių pastatų [8.4] ir visuomeninės
paskirties [8.3] pastatų rūsiuose, taip pat pastogėse arba ant plokščio
stogo esančios patalpos, kuriose įrengti šiame skirsnyje nurodyti
dujiniai šildymo katilai, turi būti rakinamos ir įrengta durų atidarymo
garsinė signalizacija. Garsinis signalas turi būti įrengtas budėtojo
patalpoje arba ant pastato išorinės sienos. Leidžiama sujungti šią
signalizacijos sistemą su priešgaisrine uždujinimo signalizacijos
sistema, įspėjančia apie patalpoje susikaupusias dujas arba katilų
veikimo reguliavimo ir saugumo automatinės sistemos sutrikimus.

92. Dujinių šildymo katilų patalpoje, išskyrus gyvenamosios paskirties
(vieno buto) pastatus ir butus [8.4], turi būti įrengta nesprogi
kontrolinė (vieno šviestuvo) apšvietimo sistema. Jungiklis įtaisomas
išorėje, prie įėjimo į patalpą. Prie jungiklio turi būti užrašas
„Nesprogios kontrolinės apšvietimo sistemos jungiklis“. Lauke įrengtas
užrašas turi būti apsaugotas nuo atmosferos poveikio.

On 2015.09.24 13:59, MaRiUs wrote:
> Kur cia tau skraidantys langai vaidenasi ?
>
>
>
> 2015-09-23 17:01, Signalizacija rašė:
>> SS gali stovet sau virtuvejsalia saldytuvo, ir vamzdzio visaip
>> sertifikuoto iki jo tempt nereikia,ir langų išlekiančių sprogimo metu
>> laukan taip pat
>>
>> On 2015.09.23 13:17, Tomas wrote:
>>> 2015-09-23 13:07, Signalizacija rašė:
>>>> Panasiai nuo -25
>>>> Rek skaiciuot kiek kainuos katiline, duju atvedimas iki jos
>>>
>>> Dujinis katilas gali kabėti sandėliuky, sklabykloj, vonioj, virtuvėj ...
>>>
>