ir namas statyt pradetas prie Smetonos

On 2015.09.25 15:00, Signalizacija wrote:
> virtuve su langu, katilinės nėr
>
> On 2015.09.25 00:47, eimaz wrote:
>> o pas tave virtuvė name be lango? :)
>>
>> "Signalizacija"  wrote in message
>> news:mu16dc$7ad$1@trimpas.omnitel.net...
>>
>> III skirsnis. B ir C tipų dujinių šildymo katilų (iki 120 kW, bet ne
>> didesnio
>>
>> KAIP 250 kW bendro galingumo) įrengimas
>>
>>
>>
>> 69. Šis skirsnis reglamentuoja vieno arba kelių B ir C tipo dujinių
>> šildymo katilų įrengimą, jei nors vieno iš jų nominalus galingumas ne
>> didesnis kaip 120 kW, o bendras – ne didesnis kaip 250 kW.
>>
>> 70. Dujinius šildymo katilus leidžiama įrengti virtuvėse arba maisto
>> ruošimo patalpose (sutapdintose virtuvėse), visuomeninės paskirties
>> patalpose [8.3], kuriose yra vėdinimo kanalas ir varstomas langas arba
>> langas su orlaide ar viršulangiu, ir šios patalpos yra ne žemesnės kaip
>> 2,2 m, taip pat nurodytose patalpose su nuožulniomis lubomis, kurių
>> aukštis vidurinėje dalyje yra ne mažesnis kaip 2 m ir kuriose yra
>> vėdinimo kanalas ir varstomas langas arba langas su orlaide ar
>> viršulangiu. Negyvenamosiose patalpose dujinius katilus leidžiama
>> įrengti, kai jos yra ne žemesnės kaip 2 m.
>>
>> Leidžiama įrengti dujinius šildymo katilus iki 2000 metų pastatytų
>> pastatų patalpose, jei jos atitinka 57 p. reikalavimus.
>>
>> Šiuos dujinius šildymo katilus taip pat leidžiama įrengti ikimokyklinių
>> vaikų ugdymo, asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir mokyklų patalpoms
>> šildyti, jei dujinių šildymo katilų patalpos yra atskirtos nuo kitų
>> patalpų sienomis ir perdangomis, kurių atsparumas ugniai ne mažesnis
>> kaip REI 45 [8.2].
>>
>> Virš dujinių šildymo katilų patalpų arba po jomis negali būti vaikų
>> miegamųjų ir žaidimo kambarių, mokymo įstaigų klasių, kabinetų,
>> auditorijų, sveikatos priežiūros įstaigų ligonių tyrimo, gydymo patalpų,
>> taip pat kitos paskirties patalpų, jei jose gali būti 50 ir daugiau
>> žmonių.
>>
>> 71. Patalpos tūris turi būti ne mažesnis kaip 7,5 m3, įrengiant vieną
>> dujinį šildymo katilą, ir dar reikia pridėti po 6 m3, įrengiant
>> kiekvieną papildomą dujinio šildymo katilą.
>>
>> 72. Įrengiant dujinius šildymo katilus vienoje patalpoje su dujine
>> virykle arba dujiniu vandens šildytuvu, patalpos tūris turi būti ne
>> mažesnis kaip minimalus reikalingas tūris pagal 56–59 punktų
>> reikalavimus, įskaitant papildomai 6 m3 kiekvieno papildomo katilo
>> įrengimo atveju. Reikalavimas dėl papildomų 6 m3 netaikomas, įrengiant C
>> tipo dujinius šildymo katilus (9.9.3 p.).
>>
>> 73. Patalpos, kurioje įrengiami dujiniai šildymo katilai, lango angos
>> plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,05 m2 kiekvienam patalpos tūrio
>> kubiniam metrui. Jei patalpos tūris 20 m3 ir didesnis, lango angos
>> plotas turi būti ne mažesnis kaip 1 m2.
>>
>> 74. Jei lango apačia yra žemiau žemės paviršiaus, o antžeminis lango
>> angos plotas mažesnis nei reikalaujama 73 p., tai prieš langą turi būti
>> prieduobė. Atstumas nuo rūsio sienos iki prieš langą esančios prieduobės
>> atraminės sienutės turi būti lygus lango požeminės dalies aukščiui. Šis
>> atstumas turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m, o prieduobės plotas
>> viršutinėje dalyje turi būti ne mažesnis kaip lango požeminės dalies
>> angos plotas, jei langas įgilintas daugiau kaip 0,5 m. Atraminė sienutė
>> prieš langą įrengiama su pasvirimo kampu, ne didesniu kaip 450,
>> matuojant nuo rūsio sienos.
>>
>> 75. šiame skirsnyje nurodytus dujinius šildymo katilus leidžiama įrengti:
>>
>> – gyvenamosios paskirties daugiabučiuose pastatuose (iki dvylikos aukštų
>> imtinai) [8.4] B tipo (9.9.2 p.) iki 30 kW galingumo dujinius šildymo
>> katilus, jeigu šie katilai naudojami kiekvieno atskiro buto arba juose
>> įrengtų visuomeninės paskirties patalpų [8.3] vieno vartotojo reikmėms.
>> Prie vieno dūmtraukio leidžiama prijungti ne daugiau kaip trijų
>> vartotojų dujinius šildymo katilus. Atstumas tarp skirtinguose pastato
>> aukštuose esančių dujinių šildymo katilų prijungimo prie dūmtraukio
>> taškų turi būti ne mažesnis kaip 6,5 m. Kai atstumas nuo prijungimo prie
>> bendro dūmtraukio taško iki dūmtraukio viršaus yra mažesnis kaip 4 m,
>> turi būti įrengtas atskiras dujinio šildymo katilo dūmtraukis,
>> užtikrinantis reikiamą trauką;
>>
>> – gyvenamosios paskirties daugiabučiuose pastatuose (iki dvylikos aukštų
>> imtinai) [8.4] C tipo su uždara degimo kamera iki 30 kW galingumo
>> dujinius šildymo katilus (9.9.3 p.), jeigu šie katilai naudojami
>> kiekvieno atskiro buto arba juose įrengtų visuomeninių patalpų vieno
>> vartotojo reikmėms, taip pat vonių ir dušų patalpose. Šiems dujinio
>> šildymo katilams įrengti netaikomi Reglamento 78 ir 79 p. reikalavimai;
>>
>> – gyvenamosios paskirties daugiabučių pastatų (iki šešių aukštų imtinai)
>> [8.4] rūsiuose (išskyrus atvejį, kai montuojami dujiniai prietaisai,
>> deginantys suskystintas dujas) pirmo aukšto ar pastogės patalpose,
>> kuriose yra vėdinimo kanalas ir varstomas langas;
>>
>> – ant plokščio stogo įrengtose patalpose, kurios turi atitikti
>> Reglamento V skyriaus IV skirsnyje išdėstytus reikalavimus.
>>
>> 76. Įrengiant dujinius šildymo katilus, kurių nominalus galingumas
>> didesnis kaip 30 kW, gyvenamosios paskirties pastatuose [8.4] (išskyrus
>> vieno buto pastatus), visuomeninės paskirties pastatuose [8.3] arba
>> visuomeninės paskirties patalpose, galioja Reglamento 70–74 punktų
>> reikalavimai ir turi būti įrengta patalpų priešgaisrinė uždujinimo
>> signalizacija ir automatinis dujų išjungimo vožtuvas pagal 46 p.
>> reikalavimus.
>>
>> Gyvenamosios paskirties vieno buto pastatų [8.4] dujinių šildymo katilų
>> patalpose nereikalaujama įrengti priešgaisrinės uždujinimo
>> signalizacijos ir automatinio dujų išjungimo vožtuvo.
>>
>> 77. Pakabinami dujiniai šildymo katilai tvirtinami prie sienų, įrengtų
>> iš A1 ir A2 degumo grupės statybos produktų. Leidžiama dujinius šildymo
>> katilus tvirtinti prie sienų, įrengtų iš B ir žemesnės degumo grupės
>> statybos produktų degių medžiagų, bet jos turi būti izoliuotos ne
>> žemesnės kaip A2 degumo grupės statybos produktais [8.2]. Izoliacija
>> turi būti didesnė už dujinio šildymo katilo matmenis po 10 cm į šonus,
>> viršų bei apačią.
>>
>> 78. Tuo atveju, kai dujinis šildymo katilas įrengiamas uždaroje arba
>> atviroje, kitos paskirties neturinčioje patalpos vietoje, viršutinėje ir
>> apatinėje pertvaros ar durų dalyje turi būti įrengtos angos, kiekviena
>> po 0,06 m2 ir numatyta oro pritekėjimo galimybė pagal 79 p. reikalavimus.
>>
>> 79. Apatinėje durų arba sienos į lauką arba į gretimą patalpą dalyje,
>> kuri susisiekia su lauku, turi būti įrengiama anga arba ortakis grynam
>> orui patekti.
>>
>> Išorinėje sienoje įrengta anga turi būti ne žemiau kaip 0,3 m nuo
>> grindų, uždengta tinklu arba grotelėmis ir apsaugota žiemą nuo užpustymo.
>>
>> Jei dujinių šildymo katilų galingumas mažesnis kaip 0,25 kW/m3 patalpos
>> tūrio arba įrengiami C tipo dujiniai šildymo katilai, reikalavimas
>> įrengti angas grynam orui patekti netaikomas.
>>
>> 80. Nuo dujinio šildymo katilo iki patalpos sienų arba kito šalia
>> esančio dujinio šildymo katilo turi būti dujinio prietaiso gamintojo
>> instrukcijoje nurodyti atstumai.
>>
>> Minimalus atstumas nuo labiausiai atsikišusių dujinio šildymo katilo
>> priekinės sienelės dalių iki priešais esančios sienos, kitų pastato
>> statybinių elementų arba įrenginių turi būti toks, koks numatytas
>> gamintojo instrukcijoje, bet ne mažesnis kaip 1,0 m.
>>
>> 81. Dūmtakiai turi būti pagaminti iš korozijai atsparaus metalo.
>>
>> Jei patalpoje yra vienas arba keli dujiniai šildymo katilai, jų degimo
>> produktus į dūmtraukį leidžiama šalinti vienu ne ilgesniu kaip 6 m
>> dūmtakiu.
>>
>> Dūmtakio skerspjūvio plotas apskaičiuojamas įvertinus visų prie jo
>> prijungtų dujinio šildymo katilų išmetamą dūmų kiekį. Prie natūralios
>> traukos dujinių šildymo katilų dūmtakio arba dūmtraukio draudžiama
>> prijungti dujinius šildymo katilus, kurių degimo produktai šalinami
>> mechaniškai arba jų degikliai turi mechaninę oro tiekimo sistemą.
>>
>> Draudžiama dūmtakį tiesti tranzitu per gyvenamąsias patalpas [8.4], jei
>> jose neleidžiama įrengti dujinių šildymo katilų, taip pat per
>> antresoles, sienines spintas, sandėlius, kuriuose saugomos degiosios
>> medžiagos, ir per bendrojo naudojimo laiptines.
>>
>> 82. Kiekvieno dujinio šildymo katilo dūmų atvamzdyje turi būti įrengta
>> užsklanda, kurioje turi būti 15 mm skersmens kiaurymė arba tokio pat
>> ploto nesandarumai. Šis reikalavimas netaikomas dujiniams šildymo
>> katilams, kuriuose užsklanda įrengta gamintojo.
>>
>> Draudžiama dujinių prietaisų degimo produktų šalinimo vamzdžius jungti
>> prie dūmtraukio, prie kurio prijungti kietojo kuro katilai, krosnys arba
>> židiniai.
>>
>> 83. Jei prie vieno dūmtraukio jungiami keli dūmtakiai nuo dujinių
>> šildymo katilų, tai jie prie dūmtraukio jungiami skirtingame aukštyje,
>> ne arčiau kaip 0,25 m vienas nuo kito. Jei dūmtakiai prijungiami tame
>> pačiame aukštyje, tai bendro dūmtraukio viduje turi būti 0,25 m aukščio
>> nedegi pertvara, skirianti dūmtakius. Pertvaros aukštis skaičiuojamas
>> nuo dūmtakio viršaus.
>>
>> 84. Dūmtraukių bei dūmtakių sujungimų sandarumas turi atitikti LST EN
>> 1443:2001 [8.20] reikalavimus. Sujungimo vietose viršutinio dūmtakio
>> apatinė dalis įleidžiama į apatinio dūmtakio viršutinę dalį arba pagal
>> kondensato tekėjimo kryptį (90 p.).
>>
>> 85. Dūmtakiai klojami 25 cm atstumu iki degių statybinių konstrukcijų
>> arba kitų degių statybos produktų. Šį atstumą galima sumažinti dvigubai,
>> izoliuojant dūmtakį 25 mm storio šilumine izoliacija iš statybos
>> produktų A2 degumo grupės [8.2]. Jei dūmtakis kerta degių konstrukcijų
>> sieną, tai atstumas nuo dūmtakio iki sienos angos krašto turi būti ne
>> mažesnis kaip 25 cm. Anga sienoje užpildoma ne žemesnės kaip A2 degumo
>> grupės statybos produktais.
>>
>> Draudžiama kloti dūmtakį per kitus aukštus, išskyrus atvejį, kai jis
>> jungiamas prie atskirai stovinčio dūmtraukio.
>>
>> 86. Dūmtraukio arba dūmtakio skerspjūvis turi būti ne mažesnis už
>> dujinio šildymo katilo degimo produktų šalinimo atvamzdžio skerspjūvį.
>> Kai jungiami keli dujiniai šildymo katilai, dūmtakio ir dūmtraukio
>> skerspjūviai skaičiuojami imant, kad, dūmus šalinant natūralia trauka,
>> dūmų greitis yra 2÷3 m/s, o dūmus šalinant mechanine trauka – ne
>> didesnis kaip 5 m/s.
>>
>> 87. Dūmtraukiai gali būti metaliniai, mūriniai arba pagaminti iš betono,
>> ne mažesnio kaip REI 45 [8.2] atsparumo ugniai. Metaliniai dūmtraukiai,
>> sumontuoti neapšildomoje patalpoje ir išvesti už pastato, turi būti
>> padengti šilumine izoliacija ir apsaugoti nuo atmosferos poveikio. Kai
>> dujinio šildymo katilo naudingumo koeficientas didesnis kaip 0,85,
>> dūmtraukio vidinis paviršius turi būti apsaugotas nuo kondensato ir
>> rūgšties poveikio, įrengiant įdėklą iš korozijai bei rūgščiai atsparių
>> statybos produktų ir kondensato surinktuvą.
>>
>> Dūmtraukių apatinėje dalyje valymo ir apžiūros angos turi būti įrengtos
>> taip, kad būtų galima patikrinti dūmtraukių vidų bei juos išvalyti.
>>
>> 88. Dūmtraukiai projektuojami ir įrengiami pagal šio Reglamento, ST
>> 8860637.02:1998 [8.21, išskyrus 4.8 ir 4.11 p.], LST EN 1443:2001 [8.20]
>> ir įmonių statybos taisyklių [ST] bei kitų galiojančių normatyvinių
>> dokumentų reikalavimus.
>>
>> Pastatų, kurių stogas plokščias arba stogo nuolydis ne didesnis kaip
>> 300, vertikalus dūmtraukio išvadas turi būti ne mažesnis kaip 0,8 m ir
>> išeiti virš linijos, pravestos tarp taško, iškelto 0,8 m virš stogo
>> kraigo, ir taško, esančio vertikaliai virš pastato karnizo stogo kraigo
>> aukštyje.
>>
>> Pastatų, kurių stogo nuolydis didesnis kaip 300, dūmtraukį reikia
>> iškelti ne mažiau kaip 0,8 m virš stogo kraigo ir ne toliau kaip 0,8 m
>> nuo jo.
>>
>> Vertikalūs dūmtraukiai-ortakiai gali būti naudojami tik tiems C tipo
>> dujiniams prietaisams (9.9.3 p.), kurie buvo įteisinti su tokia degimo
>> produktų šalinimo ir degimui reikalingo oro tiekimo sistema, kaip
>> sudėtine prietaiso dalimi. Atstumas iki oro tiekimo angos, matuojant nuo
>> stogo paviršiaus statmenai, turi būti ne mažesnis kaip 0,3 m.
>>
>> 89. Atstumas nuo neapšiltintų metalinių dūmtraukių iki konstrukcijų
>> (gegnės, grebėstai, stogo hidroizoliacija, vėjo ar garo izoliacija) iš
>> žemesnės kaip A2 degumo grupės [8.2] statybos produktų turi būti ne
>> mažesnis kaip 25 cm. Atstumas nuo apšiltintų metalinių, plytinių ir
>> betoninių dūmtraukių iki konstrukcijų (gegnės, grebėstai, stogo
>> hidroizoliacija, vėjo ar garo izoliacija) iš žemesnės kaip A2 degumo
>> grupės statybos produktų turi būti ne mažesnis kaip 13 cm. Anga tarp
>> dūmtraukio ir stogo konstrukcijos turi būti užsandarinama ne žemesnės
>> kaip A2 degumo grupės statybos produktais per visą kertamos
>> konstrukcijos storį.
>>
>> Dūmtraukis ir įdėklas turi turėti atitikties sertifikatą [8.27] bei
>> gaminio informaciją [8.20], juos montuoti privalo tik atitinkamus
>> kvalifikacinius pažymėjimus turintys specialistai, o jų pripažinimas
>> tinkamais naudoti turi būti atliekamas nustatytąja tvarka [8.1].
>>
>> 90. Dūmtraukio-ortakio angos centras, jeigu jis išvedamas per sieną į
>> lauką, turi būti ne arčiau kaip 0,4 m nuo bet kokios atsiveriančios
>> angos (lango, durų ir pan.) ir ne arčiau kaip 0,6 m nuo vėdinimo
>> sistemos oro imamosios angos. Atstumas nuo dūmtraukio-ortakio angos iki
>> priešais stovinčio pastato turi būti ne mažesnis kaip 3 m.
>> Dūmtraukio-ortakio angos turi būti įrengtos ne žemiau kaip 1,8 m nuo
>> žemės paviršiaus, jei yra nukreiptos į pėsčiųjų zoną, ir ne žemiau kaip
>> 0,5 m, jei yra nukreiptos į privačią žemės valdą. Bendras
>> dūmtraukio-ortakio ilgis turi būti ne didesnis, negu numatytas prietaiso
>> gamintojo. Dūmtraukis-ortakis išorėje turi būti su specialiu antgaliu,
>> kurį pateikia gamintojas.
>>
>> Kondensacinių dujinių prietaisų dūmtraukis-ortakis montuojamas su
>> nuolydžiu į dujinio prietaiso pusę, o nekondensacinių dujinių prietaisų
>> dūmtraukis-ortakis montuojamas su nuolydžiu nuo dujinio prietaiso.
>>
>> Išmetamų teršalų koncentracija gyvenamojoje aplinkoje neturi viršyti
>> normatyviniuose dokumentuose [8.12, 8.14] nustatytos koncentracijos
>> ribinės vertės. Mažiausias atstumas nuo dujų degimo produktų išmetimo
>> angos iki bet kurios atsiverčiančios angos (langų, durų ir pan.), kai
>> dujas deginantys įrenginiai įrengiami pastatuose, tarp kurių atstumai
>> mažesni kaip 3 m arba kai teršalai išmetami į nepakankamai vėdinamą
>> uždarų kiemų aplinką, turi būti nustatomas atlikus reikiamus teršalų
>> sklaidos skaičiavimus.
>>
>> 91. Gyvenamosios paskirties daugiabučių pastatų [8.4] ir visuomeninės
>> paskirties [8.3] pastatų rūsiuose, taip pat pastogėse arba ant plokščio
>> stogo esančios patalpos, kuriose įrengti šiame skirsnyje nurodyti
>> dujiniai šildymo katilai, turi būti rakinamos ir įrengta durų atidarymo
>> garsinė signalizacija. Garsinis signalas turi būti įrengtas budėtojo
>> patalpoje arba ant pastato išorinės sienos. Leidžiama sujungti šią
>> signalizacijos sistemą su priešgaisrine uždujinimo signalizacijos
>> sistema, įspėjančia apie patalpoje susikaupusias dujas arba katilų
>> veikimo reguliavimo ir saugumo automatinės sistemos sutrikimus.
>>
>> 92. Dujinių šildymo katilų patalpoje, išskyrus gyvenamosios paskirties
>> (vieno buto) pastatus ir butus [8.4], turi būti įrengta nesprogi
>> kontrolinė (vieno šviestuvo) apšvietimo sistema. Jungiklis įtaisomas
>> išorėje, prie įėjimo į patalpą. Prie jungiklio turi būti užrašas
>> „Nesprogios kontrolinės apšvietimo sistemos jungiklis“. Lauke įrengtas
>> užrašas turi būti apsaugotas nuo atmosferos poveikio.
>>
>> On 2015.09.24 13:59, MaRiUs wrote:
>>> Kur cia tau skraidantys langai vaidenasi ?
>>>
>>>
>>>
>>> 2015-09-23 17:01, Signalizacija rašė:
>>>> SS gali stovet sau virtuvejsalia saldytuvo, ir vamzdzio visaip
>>>> sertifikuoto iki jo tempt nereikia,ir langų išlekiančių sprogimo metu
>>>> laukan taip pat
>>>>
>>>> On 2015.09.23 13:17, Tomas wrote:
>>>>> 2015-09-23 13:07, Signalizacija rašė:
>>>>>> Panasiai nuo -25
>>>>>> Rek skaiciuot kiek kainuos katiline, duju atvedimas iki jos
>>>>>
>>>>> Dujinis katilas gali kabėti sandėliuky, sklabykloj, vonioj, virtuvėj
>>>>> ...
>>>>>
>>>
>>