virtuve su langu, katilinės nėr

On 2015.09.25 00:47, eimaz wrote:
> o pas tave virtuvė name be lango? :)
>
> "Signalizacija"  wrote in message news:mu16dc$7ad$1@trimpas.omnitel.net...
>
> III skirsnis. B ir C tipų dujinių šildymo katilų (iki 120 kW, bet ne
> didesnio
>
> KAIP 250 kW bendro galingumo) įrengimas
>
>
>
> 69. Šis skirsnis reglamentuoja vieno arba kelių B ir C tipo dujinių
> šildymo katilų įrengimą, jei nors vieno iš jų nominalus galingumas ne
> didesnis kaip 120 kW, o bendras – ne didesnis kaip 250 kW.
>
> 70. Dujinius šildymo katilus leidžiama įrengti virtuvėse arba maisto
> ruošimo patalpose (sutapdintose virtuvėse), visuomeninės paskirties
> patalpose [8.3], kuriose yra vėdinimo kanalas ir varstomas langas arba
> langas su orlaide ar viršulangiu, ir šios patalpos yra ne žemesnės kaip
> 2,2 m, taip pat nurodytose patalpose su nuožulniomis lubomis, kurių
> aukštis vidurinėje dalyje yra ne mažesnis kaip 2 m ir kuriose yra
> vėdinimo kanalas ir varstomas langas arba langas su orlaide ar
> viršulangiu. Negyvenamosiose patalpose dujinius katilus leidžiama
> įrengti, kai jos yra ne žemesnės kaip 2 m.
>
> Leidžiama įrengti dujinius šildymo katilus iki 2000 metų pastatytų
> pastatų patalpose, jei jos atitinka 57 p. reikalavimus.
>
> Šiuos dujinius šildymo katilus taip pat leidžiama įrengti ikimokyklinių
> vaikų ugdymo, asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir mokyklų patalpoms
> šildyti, jei dujinių šildymo katilų patalpos yra atskirtos nuo kitų
> patalpų sienomis ir perdangomis, kurių atsparumas ugniai ne mažesnis
> kaip REI 45 [8.2].
>
> Virš dujinių šildymo katilų patalpų arba po jomis negali būti vaikų
> miegamųjų ir žaidimo kambarių, mokymo įstaigų klasių, kabinetų,
> auditorijų, sveikatos priežiūros įstaigų ligonių tyrimo, gydymo patalpų,
> taip pat kitos paskirties patalpų, jei jose gali būti 50 ir daugiau žmonių.
>
> 71. Patalpos tūris turi būti ne mažesnis kaip 7,5 m3, įrengiant vieną
> dujinį šildymo katilą, ir dar reikia pridėti po 6 m3, įrengiant
> kiekvieną papildomą dujinio šildymo katilą.
>
> 72. Įrengiant dujinius šildymo katilus vienoje patalpoje su dujine
> virykle arba dujiniu vandens šildytuvu, patalpos tūris turi būti ne
> mažesnis kaip minimalus reikalingas tūris pagal 56–59 punktų
> reikalavimus, įskaitant papildomai 6 m3 kiekvieno papildomo katilo
> įrengimo atveju. Reikalavimas dėl papildomų 6 m3 netaikomas, įrengiant C
> tipo dujinius šildymo katilus (9.9.3 p.).
>
> 73. Patalpos, kurioje įrengiami dujiniai šildymo katilai, lango angos
> plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,05 m2 kiekvienam patalpos tūrio
> kubiniam metrui. Jei patalpos tūris 20 m3 ir didesnis, lango angos
> plotas turi būti ne mažesnis kaip 1 m2.
>
> 74. Jei lango apačia yra žemiau žemės paviršiaus, o antžeminis lango
> angos plotas mažesnis nei reikalaujama 73 p., tai prieš langą turi būti
> prieduobė. Atstumas nuo rūsio sienos iki prieš langą esančios prieduobės
> atraminės sienutės turi būti lygus lango požeminės dalies aukščiui. Šis
> atstumas turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m, o prieduobės plotas
> viršutinėje dalyje turi būti ne mažesnis kaip lango požeminės dalies
> angos plotas, jei langas įgilintas daugiau kaip 0,5 m. Atraminė sienutė
> prieš langą įrengiama su pasvirimo kampu, ne didesniu kaip 450,
> matuojant nuo rūsio sienos.
>
> 75. šiame skirsnyje nurodytus dujinius šildymo katilus leidžiama įrengti:
>
> – gyvenamosios paskirties daugiabučiuose pastatuose (iki dvylikos aukštų
> imtinai) [8.4] B tipo (9.9.2 p.) iki 30 kW galingumo dujinius šildymo
> katilus, jeigu šie katilai naudojami kiekvieno atskiro buto arba juose
> įrengtų visuomeninės paskirties patalpų [8.3] vieno vartotojo reikmėms.
> Prie vieno dūmtraukio leidžiama prijungti ne daugiau kaip trijų
> vartotojų dujinius šildymo katilus. Atstumas tarp skirtinguose pastato
> aukštuose esančių dujinių šildymo katilų prijungimo prie dūmtraukio
> taškų turi būti ne mažesnis kaip 6,5 m. Kai atstumas nuo prijungimo prie
> bendro dūmtraukio taško iki dūmtraukio viršaus yra mažesnis kaip 4 m,
> turi būti įrengtas atskiras dujinio šildymo katilo dūmtraukis,
> užtikrinantis reikiamą trauką;
>
> – gyvenamosios paskirties daugiabučiuose pastatuose (iki dvylikos aukštų
> imtinai) [8.4] C tipo su uždara degimo kamera iki 30 kW galingumo
> dujinius šildymo katilus (9.9.3 p.), jeigu šie katilai naudojami
> kiekvieno atskiro buto arba juose įrengtų visuomeninių patalpų vieno
> vartotojo reikmėms, taip pat vonių ir dušų patalpose. Šiems dujinio
> šildymo katilams įrengti netaikomi Reglamento 78 ir 79 p. reikalavimai;
>
> – gyvenamosios paskirties daugiabučių pastatų (iki šešių aukštų imtinai)
> [8.4] rūsiuose (išskyrus atvejį, kai montuojami dujiniai prietaisai,
> deginantys suskystintas dujas) pirmo aukšto ar pastogės patalpose,
> kuriose yra vėdinimo kanalas ir varstomas langas;
>
> – ant plokščio stogo įrengtose patalpose, kurios turi atitikti
> Reglamento V skyriaus IV skirsnyje išdėstytus reikalavimus.
>
> 76. Įrengiant dujinius šildymo katilus, kurių nominalus galingumas
> didesnis kaip 30 kW, gyvenamosios paskirties pastatuose [8.4] (išskyrus
> vieno buto pastatus), visuomeninės paskirties pastatuose [8.3] arba
> visuomeninės paskirties patalpose, galioja Reglamento 70–74 punktų
> reikalavimai ir turi būti įrengta patalpų priešgaisrinė uždujinimo
> signalizacija ir automatinis dujų išjungimo vožtuvas pagal 46 p.
> reikalavimus.
>
> Gyvenamosios paskirties vieno buto pastatų [8.4] dujinių šildymo katilų
> patalpose nereikalaujama įrengti priešgaisrinės uždujinimo
> signalizacijos ir automatinio dujų išjungimo vožtuvo.
>
> 77. Pakabinami dujiniai šildymo katilai tvirtinami prie sienų, įrengtų
> iš A1 ir A2 degumo grupės statybos produktų. Leidžiama dujinius šildymo
> katilus tvirtinti prie sienų, įrengtų iš B ir žemesnės degumo grupės
> statybos produktų degių medžiagų, bet jos turi būti izoliuotos ne
> žemesnės kaip A2 degumo grupės statybos produktais [8.2]. Izoliacija
> turi būti didesnė už dujinio šildymo katilo matmenis po 10 cm į šonus,
> viršų bei apačią.
>
> 78. Tuo atveju, kai dujinis šildymo katilas įrengiamas uždaroje arba
> atviroje, kitos paskirties neturinčioje patalpos vietoje, viršutinėje ir
> apatinėje pertvaros ar durų dalyje turi būti įrengtos angos, kiekviena
> po 0,06 m2 ir numatyta oro pritekėjimo galimybė pagal 79 p. reikalavimus.
>
> 79. Apatinėje durų arba sienos į lauką arba į gretimą patalpą dalyje,
> kuri susisiekia su lauku, turi būti įrengiama anga arba ortakis grynam
> orui patekti.
>
> Išorinėje sienoje įrengta anga turi būti ne žemiau kaip 0,3 m nuo
> grindų, uždengta tinklu arba grotelėmis ir apsaugota žiemą nuo užpustymo.
>
> Jei dujinių šildymo katilų galingumas mažesnis kaip 0,25 kW/m3 patalpos
> tūrio arba įrengiami C tipo dujiniai šildymo katilai, reikalavimas
> įrengti angas grynam orui patekti netaikomas.
>
> 80. Nuo dujinio šildymo katilo iki patalpos sienų arba kito šalia
> esančio dujinio šildymo katilo turi būti dujinio prietaiso gamintojo
> instrukcijoje nurodyti atstumai.
>
> Minimalus atstumas nuo labiausiai atsikišusių dujinio šildymo katilo
> priekinės sienelės dalių iki priešais esančios sienos, kitų pastato
> statybinių elementų arba įrenginių turi būti toks, koks numatytas
> gamintojo instrukcijoje, bet ne mažesnis kaip 1,0 m.
>
> 81. Dūmtakiai turi būti pagaminti iš korozijai atsparaus metalo.
>
> Jei patalpoje yra vienas arba keli dujiniai šildymo katilai, jų degimo
> produktus į dūmtraukį leidžiama šalinti vienu ne ilgesniu kaip 6 m
> dūmtakiu.
>
> Dūmtakio skerspjūvio plotas apskaičiuojamas įvertinus visų prie jo
> prijungtų dujinio šildymo katilų išmetamą dūmų kiekį. Prie natūralios
> traukos dujinių šildymo katilų dūmtakio arba dūmtraukio draudžiama
> prijungti dujinius šildymo katilus, kurių degimo produktai šalinami
> mechaniškai arba jų degikliai turi mechaninę oro tiekimo sistemą.
>
> Draudžiama dūmtakį tiesti tranzitu per gyvenamąsias patalpas [8.4], jei
> jose neleidžiama įrengti dujinių šildymo katilų, taip pat per
> antresoles, sienines spintas, sandėlius, kuriuose saugomos degiosios
> medžiagos, ir per bendrojo naudojimo laiptines.
>
> 82. Kiekvieno dujinio šildymo katilo dūmų atvamzdyje turi būti įrengta
> užsklanda, kurioje turi būti 15 mm skersmens kiaurymė arba tokio pat
> ploto nesandarumai. Šis reikalavimas netaikomas dujiniams šildymo
> katilams, kuriuose užsklanda įrengta gamintojo.
>
> Draudžiama dujinių prietaisų degimo produktų šalinimo vamzdžius jungti
> prie dūmtraukio, prie kurio prijungti kietojo kuro katilai, krosnys arba
> židiniai.
>
> 83. Jei prie vieno dūmtraukio jungiami keli dūmtakiai nuo dujinių
> šildymo katilų, tai jie prie dūmtraukio jungiami skirtingame aukštyje,
> ne arčiau kaip 0,25 m vienas nuo kito. Jei dūmtakiai prijungiami tame
> pačiame aukštyje, tai bendro dūmtraukio viduje turi būti 0,25 m aukščio
> nedegi pertvara, skirianti dūmtakius. Pertvaros aukštis skaičiuojamas
> nuo dūmtakio viršaus.
>
> 84. Dūmtraukių bei dūmtakių sujungimų sandarumas turi atitikti LST EN
> 1443:2001 [8.20] reikalavimus. Sujungimo vietose viršutinio dūmtakio
> apatinė dalis įleidžiama į apatinio dūmtakio viršutinę dalį arba pagal
> kondensato tekėjimo kryptį (90 p.).
>
> 85. Dūmtakiai klojami 25 cm atstumu iki degių statybinių konstrukcijų
> arba kitų degių statybos produktų. Šį atstumą galima sumažinti dvigubai,
> izoliuojant dūmtakį 25 mm storio šilumine izoliacija iš statybos
> produktų A2 degumo grupės [8.2]. Jei dūmtakis kerta degių konstrukcijų
> sieną, tai atstumas nuo dūmtakio iki sienos angos krašto turi būti ne
> mažesnis kaip 25 cm. Anga sienoje užpildoma ne žemesnės kaip A2 degumo
> grupės statybos produktais.
>
> Draudžiama kloti dūmtakį per kitus aukštus, išskyrus atvejį, kai jis
> jungiamas prie atskirai stovinčio dūmtraukio.
>
> 86. Dūmtraukio arba dūmtakio skerspjūvis turi būti ne mažesnis už
> dujinio šildymo katilo degimo produktų šalinimo atvamzdžio skerspjūvį.
> Kai jungiami keli dujiniai šildymo katilai, dūmtakio ir dūmtraukio
> skerspjūviai skaičiuojami imant, kad, dūmus šalinant natūralia trauka,
> dūmų greitis yra 2÷3 m/s, o dūmus šalinant mechanine trauka – ne
> didesnis kaip 5 m/s.
>
> 87. Dūmtraukiai gali būti metaliniai, mūriniai arba pagaminti iš betono,
> ne mažesnio kaip REI 45 [8.2] atsparumo ugniai. Metaliniai dūmtraukiai,
> sumontuoti neapšildomoje patalpoje ir išvesti už pastato, turi būti
> padengti šilumine izoliacija ir apsaugoti nuo atmosferos poveikio. Kai
> dujinio šildymo katilo naudingumo koeficientas didesnis kaip 0,85,
> dūmtraukio vidinis paviršius turi būti apsaugotas nuo kondensato ir
> rūgšties poveikio, įrengiant įdėklą iš korozijai bei rūgščiai atsparių
> statybos produktų ir kondensato surinktuvą.
>
> Dūmtraukių apatinėje dalyje valymo ir apžiūros angos turi būti įrengtos
> taip, kad būtų galima patikrinti dūmtraukių vidų bei juos išvalyti.
>
> 88. Dūmtraukiai projektuojami ir įrengiami pagal šio Reglamento, ST
> 8860637.02:1998 [8.21, išskyrus 4.8 ir 4.11 p.], LST EN 1443:2001 [8.20]
> ir įmonių statybos taisyklių [ST] bei kitų galiojančių normatyvinių
> dokumentų reikalavimus.
>
> Pastatų, kurių stogas plokščias arba stogo nuolydis ne didesnis kaip
> 300, vertikalus dūmtraukio išvadas turi būti ne mažesnis kaip 0,8 m ir
> išeiti virš linijos, pravestos tarp taško, iškelto 0,8 m virš stogo
> kraigo, ir taško, esančio vertikaliai virš pastato karnizo stogo kraigo
> aukštyje.
>
> Pastatų, kurių stogo nuolydis didesnis kaip 300, dūmtraukį reikia
> iškelti ne mažiau kaip 0,8 m virš stogo kraigo ir ne toliau kaip 0,8 m
> nuo jo.
>
> Vertikalūs dūmtraukiai-ortakiai gali būti naudojami tik tiems C tipo
> dujiniams prietaisams (9.9.3 p.), kurie buvo įteisinti su tokia degimo
> produktų šalinimo ir degimui reikalingo oro tiekimo sistema, kaip
> sudėtine prietaiso dalimi. Atstumas iki oro tiekimo angos, matuojant nuo
> stogo paviršiaus statmenai, turi būti ne mažesnis kaip 0,3 m.
>
> 89. Atstumas nuo neapšiltintų metalinių dūmtraukių iki konstrukcijų
> (gegnės, grebėstai, stogo hidroizoliacija, vėjo ar garo izoliacija) iš
> žemesnės kaip A2 degumo grupės [8.2] statybos produktų turi būti ne
> mažesnis kaip 25 cm. Atstumas nuo apšiltintų metalinių, plytinių ir
> betoninių dūmtraukių iki konstrukcijų (gegnės, grebėstai, stogo
> hidroizoliacija, vėjo ar garo izoliacija) iš žemesnės kaip A2 degumo
> grupės statybos produktų turi būti ne mažesnis kaip 13 cm. Anga tarp
> dūmtraukio ir stogo konstrukcijos turi būti užsandarinama ne žemesnės
> kaip A2 degumo grupės statybos produktais per visą kertamos
> konstrukcijos storį.
>
> Dūmtraukis ir įdėklas turi turėti atitikties sertifikatą [8.27] bei
> gaminio informaciją [8.20], juos montuoti privalo tik atitinkamus
> kvalifikacinius pažymėjimus turintys specialistai, o jų pripažinimas
> tinkamais naudoti turi būti atliekamas nustatytąja tvarka [8.1].
>
> 90. Dūmtraukio-ortakio angos centras, jeigu jis išvedamas per sieną į
> lauką, turi būti ne arčiau kaip 0,4 m nuo bet kokios atsiveriančios
> angos (lango, durų ir pan.) ir ne arčiau kaip 0,6 m nuo vėdinimo
> sistemos oro imamosios angos. Atstumas nuo dūmtraukio-ortakio angos iki
> priešais stovinčio pastato turi būti ne mažesnis kaip 3 m.
> Dūmtraukio-ortakio angos turi būti įrengtos ne žemiau kaip 1,8 m nuo
> žemės paviršiaus, jei yra nukreiptos į pėsčiųjų zoną, ir ne žemiau kaip
> 0,5 m, jei yra nukreiptos į privačią žemės valdą. Bendras
> dūmtraukio-ortakio ilgis turi būti ne didesnis, negu numatytas prietaiso
> gamintojo. Dūmtraukis-ortakis išorėje turi būti su specialiu antgaliu,
> kurį pateikia gamintojas.
>
> Kondensacinių dujinių prietaisų dūmtraukis-ortakis montuojamas su
> nuolydžiu į dujinio prietaiso pusę, o nekondensacinių dujinių prietaisų
> dūmtraukis-ortakis montuojamas su nuolydžiu nuo dujinio prietaiso.
>
> Išmetamų teršalų koncentracija gyvenamojoje aplinkoje neturi viršyti
> normatyviniuose dokumentuose [8.12, 8.14] nustatytos koncentracijos
> ribinės vertės. Mažiausias atstumas nuo dujų degimo produktų išmetimo
> angos iki bet kurios atsiverčiančios angos (langų, durų ir pan.), kai
> dujas deginantys įrenginiai įrengiami pastatuose, tarp kurių atstumai
> mažesni kaip 3 m arba kai teršalai išmetami į nepakankamai vėdinamą
> uždarų kiemų aplinką, turi būti nustatomas atlikus reikiamus teršalų
> sklaidos skaičiavimus.
>
> 91. Gyvenamosios paskirties daugiabučių pastatų [8.4] ir visuomeninės
> paskirties [8.3] pastatų rūsiuose, taip pat pastogėse arba ant plokščio
> stogo esančios patalpos, kuriose įrengti šiame skirsnyje nurodyti
> dujiniai šildymo katilai, turi būti rakinamos ir įrengta durų atidarymo
> garsinė signalizacija. Garsinis signalas turi būti įrengtas budėtojo
> patalpoje arba ant pastato išorinės sienos. Leidžiama sujungti šią
> signalizacijos sistemą su priešgaisrine uždujinimo signalizacijos
> sistema, įspėjančia apie patalpoje susikaupusias dujas arba katilų
> veikimo reguliavimo ir saugumo automatinės sistemos sutrikimus.
>
> 92. Dujinių šildymo katilų patalpoje, išskyrus gyvenamosios paskirties
> (vieno buto) pastatus ir butus [8.4], turi būti įrengta nesprogi
> kontrolinė (vieno šviestuvo) apšvietimo sistema. Jungiklis įtaisomas
> išorėje, prie įėjimo į patalpą. Prie jungiklio turi būti užrašas
> „Nesprogios kontrolinės apšvietimo sistemos jungiklis“. Lauke įrengtas
> užrašas turi būti apsaugotas nuo atmosferos poveikio.
>
> On 2015.09.24 13:59, MaRiUs wrote:
>> Kur cia tau skraidantys langai vaidenasi ?
>>
>>
>>
>> 2015-09-23 17:01, Signalizacija rašė:
>>> SS gali stovet sau virtuvejsalia saldytuvo, ir vamzdzio visaip
>>> sertifikuoto iki jo tempt nereikia,ir langų išlekiančių sprogimo metu
>>> laukan taip pat
>>>
>>> On 2015.09.23 13:17, Tomas wrote:
>>>> 2015-09-23 13:07, Signalizacija rašė:
>>>>> Panasiai nuo -25
>>>>> Rek skaiciuot kiek kainuos katiline, duju atvedimas iki jos
>>>>
>>>> Dujinis katilas gali kabėti sandėliuky, sklabykloj, vonioj, virtuvėj
>>>> ...
>>>>
>>
>