Aš ir neteigiu, kad visi mūsų tautiečiai nekaltais rūpintojėliais buvo, tačiau šiame filme šis balansas neadekvatus. Tiesą sakant iki momento, kai mergaitė grįžo į Lietuvą, tai visai mėgavausi istorija, bet nuo to momento, kai ji apsilankė pas tuos žemgrobius lietuvius, tai kažkaip sugedo nuotaika. Be to ar būtina buvo eilinį kartą rodyti, kad žydai yra koloborantai ir išdavikai? Kalbu apie tuos paskutinius epizodus su berniuku iš vaikų namų. Kad ir kiek jie yra prisidirbę pastarųjų dešimtmečių istorijoje su nausėdijomis etc., tačiau tas nuolatinis šios tautos stigmatizavimas yra kažkoks nenormalus acto garintojų fetišas. Kodėl tik intelektualai dar kažkiek stengiasi parodyti, kokį milžinišką indėlį jie įdėjo į Lietuvos kultūrą. Pop kultūroje (o šis filmas būtent ir yra popso žanro) pas mus žydai vaizduojami lyg kažkokie ateiviai siurbiantys kraują. On 2014-07-09 14:29, Trolis wrote: > 2014-07-09 13:29, =G= rašė: >> Aš suprantu, kad režisierius norėjo parodyti alternatyvią istoriją, >> kad, va, ir okupantai buvo žmonės, bet taip tendencingai šviesinti >> mundurą visokiems NKVD generolams, o visus lietuvius pateikti, kaip >> svetimą turtą užgobiančius, neapsišvietusius išdavikus, gali tik >> veikėjas, kuriam ir Krymo aneksija yra savaime suprantamas dalykas. > > O kodėl gi ne? Jis gi irgi žmogus ir padarė tai dėl savo dukros, o ne > dėl mergaitės. Tame pačiame filme jis parodė, kaip atsikratė paprasto > kiemsargio, tad balansas atstatytas. > > Gyvenimas ir laikai kiti buvo, paralelių su dabartiniais įvykiais irgi > nereikia ieškoti. > > Paskaityk auksinį sakalą: > http://recenzijos.blogspot.com/2010/08/auksinis-sakalas.html > > ir jo tęsinį (trijų dalių knygų rinkinys) > > Ir pamatysi, kad buvo ten visko ir visaip. > Ir šiaip smagios knygos, įdomia tema.