2014-07-09 15:09, =G= rašė: > Aš ir neteigiu, kad visi mūsų tautiečiai nekaltais rūpintojėliais > buvo, tačiau šiame filme šis balansas neadekvatus. Tiesą sakant iki > momento, kai mergaitė grįžo į Lietuvą, tai visai mėgavausi istorija, > bet nuo to momento, kai ji apsilankė pas tuos žemgrobius lietuvius, > tai kažkaip sugedo nuotaika. > > Be to ar būtina buvo eilinį kartą rodyti, kad žydai yra koloborantai > ir išdavikai? Kalbu apie tuos paskutinius epizodus su berniuku iš > vaikų namų. Kad ir kiek jie yra prisidirbę pastarųjų dešimtmečių > istorijoje su nausėdijomis etc., tačiau tas nuolatinis šios tautos > stigmatizavimas yra kažkoks nenormalus acto garintojų fetišas. Kodėl > tik intelektualai dar kažkiek stengiasi parodyti, kokį milžinišką > indėlį jie įdėjo į Lietuvos kultūrą. Pop kultūroje (o šis filmas > būtent ir yra popso žanro) pas mus žydai vaizduojami lyg kažkokie > ateiviai siurbiantys kraują. Disklaimeris- mano žinios nėra pagrįstos rimtomis žiniomis, be to esu visiškai neutralus, tiek žydų, rusų, vokiečių ar lietuvių tarpe, nėra taip, kad nemėgčiau kurios nors nacijos, tautos ar rasės. Lietuva tais laikais patyrė ne tiek mažai pasikeitimų, kurie buvo ne tokie jau ir malonūs. Netgi nepriklausomybės laikais lietuvai nepriklausė pats svarbiausias kraštas - sostinė ir jos sritis. Svarbus dalykas yra tas, kad per tuos paikeitimus buvo ne viena pasikeitimo banga, o "atėjo rusas", tada atėjo vokietis ir tada grįžo rusas. Tie visi pasikeitimai generavo ne tik skirtingų sluoksnių terorą, bet tuo pačiu ir skirtingus partizanus, skirtingas baimes. Taigi jau prisidedant prie to, kad visus verslus aprėpę buvo žydai ir jų neypač kas mėgo, visgi prasidėjus tiems visiems sujudimams žydams reikėjo šlietis prie rusų. Nors prarasdami savo turtą (o tuo metu jie ir dėl to nebuvo visiškai garantuoti), jie visgi tikėjosi išsaugoti savo gyvybes, todėl jie ne tai, kad pasirinko rusą, bet bėgo nuo vokiečio. Taigi žydų dalis, kuri prisijungdavo prie komunistų, spaliukų ir t.t buvo didesnė. Be to jie buvo labiau išprusę, mokantys rašytis ir t.t. todėl jie neretai gaudavo ir kažkokius atsakingesnius postus. Manau, kad visi tie pirmesnieji pasikeitimai, kai jų ūkiai ar parduotuvės, įstaigos būdavo iššplėšiamos, taipogi sugeneravo ir priešų skaičių, kuriems jie, pasinaudodami ir keršijo. Plius papildomai jie būdami labai uolūs komunistai jie uoliai skundė ir vykdė savo "pareigą" ir nekaltųjų- patriotiškųjų lietuvių atžvilgiu. Taigi manau, kad žydų nemėgimas yra ypač kompleksinė problema, turinti labai gilias ir įvairias šaknis, kurias tikrai galėtų paklibinti koks istorijos studentas, rašydamas kokį nors mokslinį darbą :) O šiaip ir nepriklausomybės metais tiek lietuvių politikų, tiek žydų dialogas yra toks, kad jis kaip ir savaime nedžiugina. Jie vis reikalauja turtų ir žemių, jie gana aršiai puola lietuvius tais klausimais, net protestuoja prie lietuvių ambasados anglijoje (pats mačiau savo akimis, kai 2007m nuvažiavau paturistaut!) ir pnš. Betkokiu atveju Lietuvos tas periodas yra ypač įdomus ir jis daug sudėtingesnis negu daugelio kaimyninių šalių tas periodas. Netgi tie patys stribai pridarė šimtus kartų daugiau žalos ir žudynių, negu kitose šalyse.