Kol neatsistoji ant bedugnės krašto, tol nesužinai, kokie žmonės tave
supa. O kai jau sustoji ties bedugne, nebėra ko dairytis: galva susvaigs.
Iš tikrųjų dažniausiai taip ir yra: pagalbos ranką ištiesia
nepažįstamasis, o prarajon stumteli... tavo vaikas. Gal kas apmąstytų,
ką reiškia užsiauginti dukrą kaip akmenį užanty? Iš kokios tai
pasakos? Sigitas patyrė Žalčio skausmą, kai jį išduoda Drebulė...
Nuo Gedos tragedijos Uršulė man yra vardas, simbolizuojantis
tėvažudystės tragediją. Išgirstu taip vadinant kokią mergaitę, ir
šiurpas nukrečia.  

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16806