Pritariu mie: atsiskyrimas nuo tėvų - natūralus dalykas. Tačiau atsiskyrimas pastumiant tėvą į kapo duobę, kad būtų iš ko gerai gyventi pačiai - tai žiaurus nusikaltimas, apie kurį esame linkę nutylėti. Daugeliui toks cinizmas neįtikėtinas, nesuvokiamas, užtat ir neapmąstomas. Ar kada galėtume pagalvoti, kad mus į kalėjimus kiš ir užmušinės vaikai? Tokių minčių neprisileidžiame. Tačiau pavyzdžiai verčia suklusti. Ypač nepavydėtina šiais laikais našlių padėtis. Jei vienas iš sutuoktinių mirė, vaikai likusiajam užkuria pragarą. Ypač, jei šis susitinka gyvenimo draugą ar draugę. Ir visa -dėl to, ką užgyvenai sunkiai dirbdamas per nelengvą savo gyvenimą. Taigi senatvėje mums nebus leista patirti džiaugsmo. Atidžiau įsižiūrėkime į savo vaikų dantis... -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16806