Netekome vienos ryškiausių lietuvių dailininkių Sofijos Veiverytės.

Eidama 84-uosius vakar rytą po sunkios ligos mirė monumentaliosios ir
dekoratyvinės tapybos dailininkė, pedagogė S.Veiverytė. Tai, kad serga,
ji sužinojo po pernai sostinės Radvilų rūmuose surengtos
retrospektyvinės kūrybos parodos. Kaip įmanydama su liga grūmėsi pati
ir padedama artimųjų. Atlaikė operaciją, sunkų gydymo kursą.
Velionės dukra dailininkė Živilė Liugailaitė prisiminė keletą
vilties mėnesių, bet gegužę motinos sveikata vėl sušlubavo. 
Dailininkė S.Veiverytė gimė 1926 m. Naujatrobių kaime (Kauno r.).
Menininkės asmenybė formavosi sudėtingu pokario metu: 1949 m. ji baigė
freskos ir mozaikos specialybę Kauno taikomosios dekoratyvinės dailės
institute, kur studijavo monumentaliąją tapybą. Nuo 1948 m. Kauno
dailės institute, vėliau Vilniaus dailės institute (dabar akademija)
S.Veiverytė dėstė piešimą, nuo 1968 m. vadovavo Freskos mozaikos
katedrai. Ji vienintelė iš moterų dailininkių Lietuvoje sovietmečiu
pelnė profesorės vardą. Dailininkė yra gavusi daugybę apdovanojimų ir
premijų. Nepriklausomybės metais S.Veiverytė buvo apdovanota Lietuvos
didžiojo kunigaikščio Gedimino trečiojo laipsnio ordinu (1996), už
personalinę parodą gavo Estijos baltosios žvaigždės ordiną (2004).
2008 m. apdovanota Lietuvos Vyriausybės kultūros ir meno premija. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=15151