Gimiau 40 rugsėjį. Prisimenu kai ką. Prisimenu kad visi naktį bėgo
triobos į kieme iškastą tranšėją slėpti. Mama nešė mane ir
šaukė: Dieve, pažiūrėkite- Raseiniai dega.- Mačiau nakties juodame
danguje raudoną pakraštį. Raseiniai buvo už 15 km. Dar prisimenu sode
stovinčias mašinas.Kareivis užkėlė mane ant variklio ir davė apvalų
kaip didelė tabletė ledinuką. Prisimenu  bunkerį, kurį iškasė mums
vokiečiai, nes apsigyveno mūsų name. Jame tampiau žaisdamas kėdę, kai
kulka pramušė langelio stiklą. Mama vėl puolė prie manęs , priglaudė
prie krūtinės ir nusinešė prie sienos. Teta, vienuolė, iškišo
paklodę pro duris ir kažką šaukė. Atėjo kiti kareiviai, rusai. Dar
prisimenu vokiškų konservų skonį. Prisimenu kai tėvas nulenkė
vokiečiui šautuvą, kai pastarasis norėjo šauti į rusų žvalgybinį
lėktuvėlį. Kažkodėl atmintin įstrigo tik keletas epizodų. Man
turėjo būti 3, gal 4 metai. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16569