Žiūriu, po galais, kad mažai kas supranta, kada aš juokauju, kada kalbu
rimtai. Gal reiks prie savo minčių pridėti raideles j (juokauju),  r
(rimtai) ir pan. O žinote, nenutylėsiu (iš p, t.y. iš principo), kad
vadovaujuosi Pauliaus Laiško galatams 3, 28: „Nebėra nei žydo, nei
graiko; nebėra nei vergo, nei laisvojo; [čia šiek tiek praleidžiu, nes
šiai situacijai būtų per daug aukšta gaida] visi jūs esate viena
Kristuje Jėzuje“ (r). Deja, tikrovė rodo, kad dar ne. Ir nereikėtų
apsimesti, kad jau taip yra. Bet bandyti kloti bendrą žmogiškumo,
meilės, gailestingumo pamatą, kaip, regis, sentimentaliai darė
Žagrakalytė, – kodėl gi ne? r?r? Kas iš to išeina, jei visa tai
skirta laikinajam gyvenimui - šito labai sunkaus klausimo nebesiimu
svarstyti (kol kas).

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16569