O aš su dievo pagIAlba (taip močiutė tardavo tą žodį) išvengiau šitų 'sadik'ų'. Kiurksodavau vienas namie. Saugumas buvo garantuotas, kadangi iš slankmačio buvau pasidaręs automatą. O dvasią pakeldavo ir stiprybės suteikdavo mano marširuojant ratu atliekama tėvuko lopšinė : Tai neverk, motušėle, kad jaunas sūnus, eis ginti... -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16569