Mano katinas labai išlepęs. Atnešęs pelę numeta man  po kojomis.
Žinau- turiu paruošti pietus. Nulupu kailiuką, išdarinėju.
Karbonadukas, liemens išpjova ir užpakaliniai kumpiai- Murziui. Kas liko-
man už darbą. Į kumpius prismaigstau lašinukų ir pašaunu į orkaitę.
Karbonadukus pakepu paprastai, kaimiškai. Gerai, kad salotų Murzius
neėda- mažiau darbo, ne taip kaip Pifas, kuriam žirniai, riešutai,
pistacijos yra vienas malonumas . Gal pasimaivyti ar dantims pamiklinti.
Pifas ėda viską, ką žmona valgo. Tikra bezdžionė. Kai viskas
paruošta, katinas sėdasi už stalo, pasiriša servetėlę po kaklu, kita
ant kelių, kad kailiukas nesusiteptų. Sėdi užsimerkęs ir murkia.
Pasmeigiu mėsytę su dantų krapštuku ir įdedu į pražiotą snukelį,
po to kitą, po to trečią. Po pietų privalau su servetėlę nuvalyti jam
ūsus ir suvynioti ant bigudukų, mat tai dabar labai madinga. Paėdęs
eina nuparpti į mano lovą, o aš tuo tarpu sutvarkau stalą, suplaunu
indus, iššluoju grindis. Taip ir gyvenam.  Nežinau net kaip pavadinti.
Nei patriarchatas, nei materiarchatas. Kažkoks kitoks chatas. Miestė
turėtų žinoti.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16937