Jau temstant baigiau pjauti žolę, išlipau iš traktoriaus ir susirinkau
kiaušinius. Vištų. Dar pasigėrėjau savo darbo rezultatais, kai nuo
tvenkinio, baisiausiai kniaukdamas, atlėkė Murzius. Aišku, kad nori
žuvytės, bet kam tokia isterija? Patraukiau prie tiltelio. Katinas
šuoliais nulėkė pirmas. Pirmiausia ką pamačiau nuėjęs- nėra
meškerės. Supratau, kad užkibo kažkas didesnio. Tamsoje nekas matėsi,
bet netrukus įžiūrėjau nepertoliausiai plūduriuojančią meškerę.
Nenustebau- ne kartą tai yra atsitikę. Įšokau ant plausto, Murzius-
paskui. Tylus, ramus , nuostabus vakaras, tik žiogai siautėja. Iš lėto
yriuosi prie meškerės . Prisiyręs jau siekiau koto, kai meškerė staiga
nuplaukė. Tai nutiko kelis kartus, kol pasivyjau įsipainiojusią
žolėse. Kai traukiau iš vandens didelį karpį, meškerė sulinko lanku,
bet nesulūžo. Murzius nenustigo vietoje, miaukė be perstojo. Atkabinęs
karpį paleidau atsargiai atgal į tvenkinį.- " Pabėgo, Murziau, nieko
nepadarysi"- tariau katinui. Abu parėjome namo.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16937