Per mėnesį, kol remontavo šienapjoves ir viriau uogienes, "priiminėjau"
svečius ir su jais gastroliavau- žolė sodyboje užaugo mišku. Dar
kardanas kažkur dingo, teko pirkti naują ir trumpinti, nes, kaip
teisingai pastebėjote, buvo per ilgas. Dabar jau ne. Vien pagalvojus, kad
Mie žolėje gali pasiklysti, ir skruzdžių bus paimta nelaisvėn, kur
vergaudama privalės karalienei kepti kotletukus su traškiomis
bulvytėmis, tobiš prapuls iš e-Šatėnų ant amžių amžinųjų,
sukeldama visuotines raudas su visų plaukų nursirovimu, privertė mane
imtis ryžtingų veiksmų. Kol rasa, šienauju su trimeriu, o vėliau
sėsiu ant traktoriaus ir važiuosiu ant žolės. Miuleris, jei nemeluoja,
rodo savaitę be lietaus, nors vilniškis orų berniukas, koketiškai
maivydamasis, garantavo lietų šiandieną. Ai, kaip bus , kaip nebus, bet
žemaitis nepražus. Menkas iš manęs žemaitis. Nutautėjęs.
Žemaitiškai net nemoku. Labai daug ko nemoku. Gal milijoną kartų
daugiau, negu ką moku. Ai, išgyvensime kaip nors. Linksmai ir
nerūpestingai. Linkiu sau sėkmės ir Dievo palaimos.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16937