užkabinai didžiulę painiavą, mie :). dėl šitų dalykų niekas
nesutaria: kalbininkai netgi tarpusavyje, ne tik su kitų sričių
mokslininkais (tekstų autoriais), mokslininkai su visuomene ir t.t. -
tikra visuotinė draka :))) įmetu tau įdomumo dėlei dabar galiojančio
valstybinės kalbos komisijos nutarimo gabaliuką:
1997 m. birželio 19 d. nutarimas Nr. 60, 3 (buv. 5) punktas
1. Lotyniško pagrindo alfabetus vartojančių kalbų asmenvardžiai ir
vietovardžiai grožiniuose kūriniuose, populiariuose ir vaikams bei
jaunimui skirtuose leidiniuose atsižvelgiant į skaitytojų amžių ir
išsilavinimą adaptuojami, t. y. pateikiami pagal tarimą.
2. Mokslinėje literatūroje, reklaminiuose, informaciniuose leidiniuose
ir specialiuose tekstuose kitų kalbų asmenvardžių pateikiamos
autentiškos formos, o labiau paplitę vietovardžiai dažniausiai
adaptuojami.
Adaptuotos ir originalios asmenvardžių formos gali būti pateikiamos
pagrečiui (viena iš jų skliausteliuose).
būtų gražu. bet tik kol nereikia to taikyti praktiškai. kaip taikyti
tokį "atsižvelgiant į skaitytojų amžių ir išsilavinimą"? arba kaip
įvertinti pavadinimo paplitimą - "labiau paplitę" ar nelabiau :)? o ką
pataria pasakymas "dažniausiai adaptuojami"? pasidaryk pats :)). tai
žmonės ir daro patys, nusprendžia patys, o besprendžiant dažnai ir
galva susisuka, ypač tekstų autoriams ir vertėjams. bet ir redaktoriams
ne visada aišku, ką daryti, ypač kai autorius nesutinka su siūlomais
pakeitimais - juk dabar taip saugomos autorių teisės. taip ir išeina,
kaip esu mačiusi savo akimis: tame pačiame tekste Miunchenas ir
Münsteris :)

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16974