Na gerai, būti ir ką nors veikti Kuršių nerijoje visada įspūdinga, bet rašinį apsunkina puslapinės pastraipos, o dar labiau - lietuviško pajūrio nutautinimas. Perdėm kitataučių populiarinimas rodo kaip menkai pažįstam savą praeitį, menkinam savųjų įspūdžius ir kaip (ne)sąmoningai keliaklupsčiaujam. Reikėtų pakilti iki Dionyzo Poškos dvasios. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17096